Prieš dvi savaites Varšuvoje duris atvėrė naujas Lenkijos žydų muziejus. Jo architektūros originalumą žiniasklaida gyrė tiek Europoje, tiek JAV. Bet ar ne per anksti?
Apie 200 milijonų zlotų (166 mln. litų) kainavęs pastatas turi galimybę tapti reprezentatyviu sostinės simboliu. Vis dėlto jo atidarymas Lenkijoje sukėlė ne tiktai susižavėjimo, bet kritikos bangą. Kodėl?
Įspūdingas statinys
Už drąsų ir naujovišką muziejaus projektą suomių architektų biuras „Lahdelma & Mahlamäki” pelnė tarptautinę premiją.
Architektai Lenkijos žydų muziejaus holą suprojektavo tarsi erdvę tarp dviejų milžiniškų jūros bangų ir taip sukėlė sąsajų su bibliniu žydų pasitraukimu per vandenyną.
Aukštai lubose šias bangas jungia tiltas, simbolizuojantis žydų istorijos praeitį ir dabartį. 13 tūkstančių kvadratinių metrų ploto muziejaus požemiuose veiks nuolatinė, o trijuose antžeminiuose aukštuose – laikinos parodos, taip pat kino, koncertų, konferencijų salės, biblioteka, restoranas, kavinė, parduotuvės. Regis, tik džiaukis.
Pasigyrė per anksti
Į muziejaus atidarymą atvykę žurnalistai iš Izraelio neslėpė didelio nusivylimo sužinoję, jog buvo pakviesti į nebaigtą statyti muziejų.
Įtakingas Izraelio dienraštis „Haaretz” sukritikavo sprendimą muziejų skelbti atidarytą, mat jį aplankiusieji pamatė vien plikas sienas ir statybininkus. Kol kas lankytojams atverta tik kavinė, suvenyrų parduotuvė, kino bei vaikų žaidimo salės, o parodų patalpos bus įrengtos tik po metų. Ir tai – tik pažadas.
Tiksli muziejaus visiško užbaigimo data net nėra žinoma, o kultūros ministras Bogdanas Zdrojewskis nuolat informuoja apie baigiamųjų darbų nutolinimą.
Muziejų paskelbti atidarytą buvo nuspręsta todėl, kad Varšuva švenčia Žydų geto sukilimo 70-ąsias metines.
Muziejaus iškilimas ir buvo suplanuotas minint metines, bet, kaip teigia vietos apžvalgininkai, geri norai atsimušė į prastą tradiciją vėluoti baigti darbus.
Merijoje statybas koordinuojantis Pawelas Baranskis išsidavė, jog iš pradžių vėlavo darbų projektas, vėliau statybos sulėtėjo dėl finansinių bendrovės „Polimex-Mostostal” problemų. Kilo bankroto grėsmė, ir tik valstybės parama padėjo bendrovei bent jau nežlugti.
Atšauks kvietimą B. Obamai?
B. Zdrojewskiui pareiškus, jog muziejus bus baigtas tik 2014 metais, tapo neaišku dėl JAV prezidento Baracko Obamos vizito. 2011 metais viešėdamas Varšuvoje B. Obama buvo supažindintas su originaliu muziejaus projektu ir su dukromis pažadėjo atvykti į jo atidarymą 2013 m.
Atidarymo šventė buvo planuota balandžio 19 dieną, švenčiant žydų geto sukilimo metines. Vėliau, vėluojant darbams, buvo pažadėta JAV, Izraelio ir kitų šalių vadovus pakviesti 2013-ųjų gruodį.
Kada prezidentai bus kviečiami į muziejaus atidarymą ir ar atvyks B. Obama, Varšuvos vadovai jau nutyli.
Aistros dėl paminklo lenkams
Gerokai didesnių aistrų nei muziejaus atidarymo vėlavimas sukėlė Varšuvos merijos noras šalia pastatyti paminklą lenkams, gelbėjusiems nuo nacių žydus. Ši idėja suskaidė net vietos žydų bendruomenę, mat vieni pritarė, o kiti pasmerkė merijos siūlymą.
Garsus publicistas Dawidas Warszawskis pareiškė, jog daugiausia žydų nuo nacių išgelbėjo ir daugiausia pasaulio tautų teisuolių medalių pelnė lenkai, tad toks paminklas būtinas.
Holokausto tyrimo centro prie mokslų akademijos vadovė Barbara Enkelking pritarė, kad paminklo lenkams reikia, tačiau jis jokiu būdu negali stovėti geto teritorijoje ir šalia žydų istorijos muziejaus.
Istorijos profesorius Stanislawas Krajewskis merijos idėją vadina siekiu švelninti tiesą apie lenkų darytas skriaudas žydams. Gelbėtojų esą buvo tik saujelė, o dauguma buvo abejingi arba pritariantys nacių veiksmams. JAV istorikas Tomaszas Grossas teigimu, jei ne lenkų antisemitizmas ar noras pasiglemžti žydų turtą ir naciams skirtas premijas, per paskutinę holokausto bangą Lenkijoje žydų aukų būtų buvę mažiau.
