Šalies šiaurėje esanti Kačinų valstija galėtų būti tikras rojaus kampelis. Bet drėgno paatogrąžių klimato privalumus nubraukia čia aidintys šūviai ir sprogimai.
Pusę šimtmečio šią tolimą Azijos šalį geležine ranka valdė karinė chunta. Nors 2010 m. režimas surengė parlamento rinkimus ir persitvarkė į pusiau civilinę valdžią, Birmai ir toliau vadovauja buvusios chuntos kadrai, o šalyje tebesilieja kraujas, remdamasis AP, „Kachin News Group”, rašo „Lietuvos rytas“.
Vadinamasis kačinų karas – vienas iš daugelio Birmos vidaus konfliktų. Pastarasis jo etapas įsiplieskė 2011-aisiais, kai separatistinė Kačinų nepriklausomybės armija susirėmė su vyriausybinėmis pajėgomis.
Nors 2013-ųjų sausio mėnesį buvo paskelbtos paliaubos, mūšiai nesiliauja.
Bet, regis, sėkmingiau už karą ten gyvenančius etninius kačinus naikina heroinas. Valstijos sostinė Mjičina šiandien laikoma pasaulio miestu, kuriame yra bene didžiausia narkomanų koncentracija.
Kvaišalų universitetas
Krūmuose, gatvėse, kapinėse ir net sporto stadionuose – krūvos panaudotų švirkštų.
Taip Mjičiną vaizduoja vietos žurnalistai ir dvasininkai.
„Jie nori sunaikinti kačinų jaunimą. Labiausiai dėl to, kad tęsiasi sukilimas, ir jie nenori, kad jaunimas prie jo prisijungtų”, – kovo mėnesį naujienų agentūrai „Associated Press” skundėsi krikščionis kunigas Gryyungas Heangas.
Kaip valstijoje įsigalėjusi narkomanija, dar prieš keletą metų plačiai aprašė Tailande įsikūrusi žiniasklaidos bendrovė „Kachin News Group”.
2009 m. parengtoje trumpoje studijoje pažymima, kad kadaise laikytas garbingu akademiniu centru Mjičinos universitetas dabar tapo heroino ir kitų kvaišalų liūnu.
Tuo įsitikinti esą nesunku apsilankius studentų miestelyje. Tualetuose, laiptinėse, visur mėtosi kraujuoti švirkštai, jų pakuotės ir adatos.
Leidžiasi auditorijose
„Kačinų valstijos širdis yra Mjičina, o Mjičinos širdis yra universitetas. Studentai – pats brangiausias mūsų turtas. Todėl skaudu matyti, kaip tiek daug jaunuolių tampa priklausomi”, – vieno universiteto darbuotojo žodžius citavo „Kachin News Group”.
„Studentai nebijo vartoti narkotikų. Jie atvirai leidžiasi dozes auditorijose ir tualetuose”, – tęsė neįvardytas asmuo.
Tuo, kad narkomanai net nebando slėptis, baisėjosi ir viena antrojo kurso studentė. „Kartą mačiau vieną antrakursį, besileidžiantį narkotikus prie kelio. Tai darydamas jis bandė prisidengti knyga”, – pasakojo mergina.
Studijoje teigiama, kad narkotikus, dažniausiai heroiną, vartoja dauguma studentų – net apie 70 proc.
Į kvaišalus įnikę tiek vaikinai, tiek merginos. Tik jos heroiną stengiasi leistis į pakinklius, kad dūriai būtų mažiau pastebimi. Įjunkę į narkotikus jaunuoliai netrukus patys pradeda platinti narkotikus, kad užsidirbtų dozėms.
„Šventę” mato vaikai
Kalnakasių miestelis Hpakantas, kur gyvena aukso ir nefrito ieškotojai, yra laikomas vieta, nuo kurios Kačinų valstijoje prasidėjo vadinamoji heroino epidemija.
Vienos nefrito kasybos bendrovės vadybininkas teigė, kad narkotikai čia – gyvenimo būdas.
„Visi įjunkę į narkotikus, išskyrus religinius lyderius. Kai kinų bendrovių vadovai pasikviečia tave į savo namus, jie vaišina opiumu. Galiausiai kiekvienas pripranta”, – pasakojo jis.
„Kachin News Group” nurodė, kad Hpakante ir jo apylinkėse veikia dešimtys prekybos vietų – dengtų bambukinių pavėsinių, kur kasdien būriuojasi narkomanai.
„Atrodo, lyg čia būtų šventė. Ateina šimtai žmonių, kasdien lieka trys kibirai panaudotų švirkštų. Vaikai kulniuoja pro šalį į mokyklą ir bažnyčią ir jiems tai atrodo normalu”, – piktinosi viena namų šeimininkė.
Nesulaukdami pagalbos „blaivininkai” su narkotikų prekeiviais bando kovoti patys, pavyzdžiui, nuniokodami jų prekyvietes. Tačiau jos perkeliamos į kitą vietą, o kartais nubaudžiami patys niokotojai.
Kaltinimus atmeta
Kačinų dvasininkai – jų dauguma yra krikščionys – laikosi taisyklės nevartoti narkotikų.
Kačinų baptistų konvencija, kuriai šioje valstijoje priklauso apie 300 bažnyčių, savo jėgomis įsteigė reabilitacijos stovyklą.
Tai viena iš nedaugelio vietų, kur į narkomaniją įklimpę jaunuoliai gali tikėtis pagalbos. Tiesa, ne medicininės, o Dievo.
Valstijoje veikia ir valstybinė reabilitacijos ligoninė. Bet, vietos gyventojų teigimu, to negana, nes narkomanija labai paplitusi.
Kunigų skaičiavimu, apie 80 proc. kačinų jaunimo priklausomi nuo heroino.
Dvasininkai kaltina valdžią, kad ji užmerkia akis prieš kačinų tragediją, nes nenori, kad jaunuoliai prisijungtų prie sukilėlių, reikalaujančių savo valstijai didesnės autonomijos.
„Tai ekstremistinės separatistinės mintys, – atšauna policijos pulkininkas Myintas Theinas, atsakingas už narkotikų vartojimo kontrolės padalinį. – Tai tiesiog klaidingi kaltinimai.”
Režimas bando sukti į demokratiją
Birma, dar žinoma Mianmaro pavadinimu, yra buvusi britų kolonija, kurią nuo 1962 iki šiol viena po kitos valdė dvi karinės chuntos. Pirmoji nuo 1962-ųjų iki 1988-ųjų suko socialistiniu keliu pagal sovietinį modelį. Antroji, valdžią užėmusi per perversmą 1988 m., dabar bando šalį demokratizuoti.
Jungtinės Tautos ir kitos organizacijos karines chuntas per jų valdymo metus kaltino nuolat pažeidinėjus žmogaus teises, vykdžius prievartavimus, vaikus vertus kariais, vergove, genocidu.
Kankinama tarptautinės izoliacijos, prieš kelerius metus šalies valdžia nusprendė žengti demokratijos link. 2008 metais surengtas referendumas, kuriuo patvirtinta nauja konstitucija, o valstybė tapo prezidentine respublika. Tiesa, užsienio stebėtojai suabejojo referendumo skaidrumu.
Pagal naują konstituciją 2010 m. buvo surengti visuotiniai rinkimai, kuriuose 80 proc. balsų susižėrė karininkų palaikoma partija. Opozicija tvirtino, kad režimas masiškai klastojo rinkimų rezultatus, kad pasiektų norimą rezultatą. 2011 m. kovą karinė chunta buvo išformuota, o šalies prezidentu įnauguruotas Theinas Seinas, kuris 2007–2011 m. ėjo premjero pareigas.
Po rinkimų valdžia žengė liberalumo link. Po keliolikos metų namų arešto buvo paleista demokratijos šaukle vadinama Aung San Suu Kyi, įsteigta nacionalinė žmogaus teisių komisija, suteikta amnestija daugiau kaip 200 politinių kalinių, priimti streikus ir profsąjungas leidžiantys darbo įstatymai, sumažinta spaudos cenzūra ir pan.
Šie žingsniai nustebino rinkimų rezultatais netikėjusią tarptautinę bendruomenę. Birma sparčiai ėmė gerinti santykius su Europos Sąjunga ir JAV. Pastarosios prezidentas Barackas Obama, apsilankęs Birmoje, sveikino permainas šioje šalyje, kuri, beje, patvirtino ir naują vėliavą, itin panašią į Lietuvos.
