Folklando salos jau ne vieną dešimtmetį kursto aistras tarp Jungtinės Karalystės ir Argentinos. Nuo pastarosios Folklandas nutolęs per 500 km, o nuo Britų salų – beveik 13 tūkst. km.
Bet atstumas – niekai prieš britų valią ir ryžtą. Jungtinė Karalystė tai sykį jau įrodė 1982 metais, kai Argentinai netikėtai okupavus Folklandą britai pasiuntė laivyną ir po trumpo karo atsiėmė salas.
Antrą ryškų signalą britai pasiuntė šią savaitę.
Iš 1517 referendume balsavusių rinkėjų tik trys pasisakė prieš tai, kad salos ir toliau priklausytų Jungtinei Karalystei. Ji Folklandą valdo nuo 1833-iųjų, tačiau Argentina su tokia istorijos interpretacija nesutinka.
Buenos Airių neįtikina ir demokratiškai surengtas referendumas. Argentiniečiai Folklandą toliau užsispyrę vadina Malvinų salomis, o jau 8 kartos vietos gyventojus – okupantais.
Apie teberusenantį konfliktą „Lietuvos rytas” kalbėjosi su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Davidu Huntu.
– Dėl Folklando salų Jungtinė Karalystė kariavo ir laimėjo karą. Vietos gyventojų jau ne kartą per apklausas klausta, ar jie dar nori būti valdomi Londono. Kam Folklande prireikė referendumo?
– Manau, kad tai buvo labai svarbu patiems folklandiečiams, kad pasaulis išgirstų jų balsus. Ir signalas labai aiškus – jie nori likti britų užjūrio teritorija, tai ir siekta parodyti. Dabar norėtume, kad ir kitos demokratinės šalys, tarp jų ir Lietuva, pripažintų referendumo rezultatus ir Folklando salų gyventojų sprendimą.
– Kas bus toliau po referendumo? Ar jūsų vyriausybė pasiruošusi kalbėtis su Argentina, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose (JT), kur Buenos Airės toliau kelia šį klausimą?
– Jūs paminėjote JT. Mes tikime JT chartija dėl tautų apsisprendimo teisės.
Folklando salų gyventojai labai aiškiai parodė, ko nori.
Dabar tikrai nebus jokių diskusijų dėl suverenumo su argentiniečiais dar ir dėl to, kad vietos gyventojai nusprendė patys. Taigi viskas aišku, tokia šios diskusijos pabaiga.
– JAV vadinate savo išskirtinėmis sąjungininkėmis. Ar ne keista, kad JAV pozicija Folklando salų klausimu nesikeičia – Vašingtonas net ir po referendumo pripažįsta, kad tai tebėra ginčytina teritorija?
– Jokio susirūpinimo nėra. Mūsų santykiai su JAV yra stiprūs.
Kita vertus, JAV pripažįsta, kad Folklandas yra britų užjūrio teritorija, tai užfiksuota dokumentuose, tad nesutarimų tikrai nėra.
– Argentinos prezidentė referendumą vadino parodija. Tokia Buenos Airių pozicija nesikeičia jau ilgus metus. Bet kodėl, jūsų manymu, jos toliau laikosi tokio požiūrio?
– Išties negaliu kalbėti Argentinos vyriausybės vardu, tai būtų spekuliacijos. Bet jūs kalbate apie salas, kuriose gyvena keli tūkstančiai žmonių, ir manau, kad būtent Argentina turėtų gerbti tų salų gyventojų nuomonę.
Norime dialogo ir gerų santykių su Argentina, bet ji turi suprasti, kad mūsų pozicija dėl Folklando salų niekada nesikeis.
Norime konstruktyviai judėti į priekį, todėl skatiname diplomatinius, prekybos santykius ir su regiono valstybėmis, didiname diplomatinių atstovybių skaičių, jis bus didžiausias per pastaruosius 200 metų. Tad mūsų siekiai išties dideli. Neturime jokio noro skatinti nesutarimus.
– Bet juk ir Argentina pati bando savo teisumu įtikinti regiono valstybes. Ar tai nekelia susirūpinimo?
– Nesakyčiau, kad Argentinai labai sekasi. Buvo daug kalbų apie ekonominę blokadą.
Realybėje nieko panašaus nenutiko. Regione turime daug gerų draugų. Daugelio tų šalių prekybos santykiai su Folklando salomis netgi auga ir jos nenori tuo rizikuoti.
– Argentinai, regis, liko tik diplomatinės priemonės – jų karinės pajėgos atrodo apgailėtinai, net lyginant su 1982 metais. O štai Jungtinė Karalystė vis tiek modernizuoja pajėgas Folklande. Kai kas sako, kad tai neracionalus išteklių švaistymas, kai karpomos gynybos išlaidos.
– Svarbu tai, kad mes pasiryžę ginti Folklandą – tai labai aišku. Pats dirbau vykdant strateginės gynybos peržiūros reformas.
Mūsų pajėgos modernizuojamos ne tik Folklande, bet ir visur kitur.
Manau, kad visiškai racionalu turėti tokias pajėgas, juk esame atsakingi už šių salų gyvenimą.
Net jei palaikome nuoseklų pajėgų lygį Folklande, nereiškia, kad matome kylančią grėsmę iš išorės.
– Kai kurie ekspertai sako, kad Jungtinė Karalystė būtų nepajėgi pakartoti 1982 metų operacijos, kai buvo atsiimtos salos. Kaip pakomentuotumėte tokį teiginį?
– Ne, manau, kad turime visus reikiamus pajėgumus ir ryžtą ginti Folklandą ar Jungtinės Karalystės interesus kitose užjūrio teritorijose.
