Garsioji organizacija „Gegužės aikštės senelės“, įkurta 1977
metais, kariškių valdymo laikotarpiu pagrobtiems vaikams surasti,
tvirtina, kad Jorge Mario Bergoglio, dabar
tapęs popiežiumi Pranciškumi, nepakankamai padarė, kad padėtų
žmogaus teisių pažeidimų aukoms.
Ši kritika buvo išsakyta sutelkus dėmesį į J. M. Bergoglio
veiksmus per Argentinos „purvinąjį karą“, kai 1976-1983 metais
žuvo arba dingo apie 30 tūkst. žmonių.
Anksčiau penktadienį Vatikanas atmetė pareiškimus, kad
Pranciškus nepadarė visko, ką galėjo, kad apsaugotų du kunigus,
pagrobtus ir kankintus kariškių režimo. Tuo metu dabartinis
pontifikas buvo Argentinos jėzuitų vadovas.
Tačiau „Gegužės aikštės senelių“ vadovė Estela Carlotto
prisidėjo prie kritikos prieš naująjį Katalikų
Bažnyčios vadovą.
„Senelės“ turi priekaištų naujajam pontifikui, - E. Carlotto
sakė žurnalistams. - Jis niekada nėra pasisakęs dėl žmonių,
dingusių per diktatūrą, problemos, nors jau 30 metų praėjo nuo
mūsų grįžimo į demokratiją.“
Valdant kariškiams, E. Carlotto dukra Laura buvo pagrobta,
išgabenta į slaptą kalinimo centrą ir galiausiai nužudyta.
Kalėjime ji pagimdė berniuką, tačiau jis taip ir nebuvo rastas.
E. Carlotto sakė turėjusi vilties, kad Argentinos dvasininkai
padės žmonėms, nukentėjusiems nuo represijų diktatūros metais.
„Esu katalikė, ir daugelis mūsų prašė Bažnyčios pagalbos
pirmaisiais diktatūros metais, nes tikėjome, kad vyskupai yra mūsų
pusėje“, - aiškino ji.
Tačiau E. Carlotto pridūrė, jog Bažnyčios hierarchai ją
„giliai nuvylė“.
2010 metais J. M. Bergoglio buvo apklaustas kaip liudininkas
teisėjų, tiriančių dviejų jaunų jėzuitų areštą ir
kankinimą.
J. M. Bergoglio, tapęs pirmuoju iš Lotynų Amerikos kilusiu
popiežiumi, buvo kaltinamas išdavęs tuos jaunus misionierius
režimui, nes jie reiškė simpatiją opozicijai, o jėzuitų lyderis
norėjo, kad ordinas išliktų politiškai neutralus.
Vatikanas penktadienį atmetė šiuos pareiškimus, sakydamas, kad
tokie kaltinimai yra politiškai motyvuotas šmeižtas, skleidžiamas
„antiklerikališkai“ nusistačiusių kairiųjų.
