H. Chavezo laidotuvės prasidėjo 11 val. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Daugiau nei 2 mln. žmonių nuo trečiadienio atėjo paskutinį kartą pamatyti savo didvyrio, kurio kūnas guli pašarvotas pusiau atvirame, stiklu uždengtame karste Karo akademijos salėje.
Vėliau H. Chavezo kūnas, aprengtas žalsva karine uniforma, su juodu kaklaraiščiu ir raudona berete, tapusia jo 14 metų trukusio valdymo simboliu, bus perkeltas į „Kalnų kareivines“ Sausio 23-osios lūšnyne.
Šiose kareivinėse H.Chavezas 1992 metais rezgė nepavykusį karinį sąmokslą prieš šalies valdžią. Vėliau jos tapo H. Chavezo palaikymo tvirtove, o dabar pertvarkomos į Revoliucijos muziejų.
H. Chavezo laiduotuvėse dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, o pagerbti velionio atvyko 55 šalių vadovai, tarp jų ir Kubos vadovas Raulis Castro, Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka - prisiekę Vakarų šalių oponentai, kurie ilgai palaikė draugiškus santykius su H. Chavezu, nusistačiusiu prieš JAV.
Beje, į laidotuves ketino atvykti ir JAV atstovai - Demokratų partijos atstovai, Atstovų rūmų narys Gregory Meeksas ir buvęs kongresmenas Williamas Delahuntas iš Masačiusetso.
Daugeliui venesueliečių, ypač H. Chavezo rėmėjų, toks tarptautinis dėmesys jų šaliai bei velioniui glosto širdį.
„Tai yra istorinis momentas, niekada nieko panašaus nesu mačiusi. Jis buvo tikras pasaulio lyderis, pripažintas tarptautiniu mastu, neturiu žodžių. Tai įspūdinga“, - teigė 57 metų valytoja Edila Ojeda.
Nuo R. Castro iki S. Penno
Venesuelos dirigento ir Los Andželo filharmonijos maestro Gustavo Dudamelio diriguojamas orkestras grojo valstybės himną - taip pradėtas iškilmingos apeigos pagerbti vyrą, kurio įvesta ir palaikoma socialistinė santvarka atnešė jam ir draugų, ir priešų, ir šalyje, ir užsienyje.
H. Chavezo politinis įpėdinis Nicolas Maduro ant savo mokytojo medinio karsto padėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės didvyrio Simono Bolivaro auksinio kardo kopiją, plojant aukštiems svečiams iš užsienio.
Tada garbės sargybon prie uždaro ir Venesuelos vėliava dengto karsto stojo keli Lotynų Amerikos valstybių lyderiai, tarp kurių buvo ir Kubos prezidentas Raulis Castro.
Juos netrukus pakeitė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ir diktatoriškasis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka. Jie atsistojo abipus karsto, kuriame guli jų sąjungininkas, naftos doleriais suformavęs JAV priešišką bloką.
H. Chavezas draugavo ir su kai kuriomis Holivudo žvaigždėmis, iš kurių laidotuvėse dalyvavo Seanas Pennas.
Ispanija atsiuntė savo sosto įpėdinį, princą Felipe, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas - savo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Padėtis sostinėje - lyg emocijų audra
Iš ryto padėtis Venesuelos sostinėje priminė tylą prieš audrą - paprastai eismo kamščių kamuojamas Karakasas buvo ištuštėjęs. Nedirbo mokslo, valdžios įstaigos, daugelis verslininkų taip pat nusprendė šią dieną nedirbti. Be to, valdžia uždraudė prekybą alkoholiu.
Vienintelė vieta, kur be perstojo plūdo žmonių jūros – Karo akademijos pastatas. Čia braukdami ašaras žmonės stovėjo po 10 valandų eilėje, kad pamatytų savo dievinamo lyderio kūną ir atiduotų jam paskutinę pagarbą.
Ne visi sulaukė – per užtvaras be eilės mėginusius veržtis aršiausius ir skubančius H. Chavezo fanus karo policija grūdo į eilės galą, o saulėje alpstančias moteris ant rankų nešė į greitosios pagalbos automobilius.
Pavers mumija
Ne visiems patiko ir tai, jog po oficialios H. Chavezo laidotuvių ceremonijos, buvusio lyderio asmeniškai viceprezidentu ir įpėdiniu paskirtas Nicolasas Maduro ketino prisiekti ir, tapęs laikinuoju prezidentu, skelbti naujus rinkimus.
O ypač daug diskusijų kelia N. Maduro ryžtas ne tik laikyti H. Chavezo kūną po krištoliniu gaubtu savaitę, bet ir balzamuoti Venesuelos lyderį.
Keista socialistinių šalių tradicija mirusius lyderius paversti mumijomis ir jas rodyti kaip eksponatus - nėra nauja.
Bene garsiausias pavyzdys, kurį iki šiol galima galima išvysti Maskvos raudonojoje aikštėje – nuo 1924-ųjų mauzoliejuje gulintis Sovietų sąjungos lyderio Vladimiro Lenino balzamuotas kūnas. Vėliau buvo balzamuotas ir Sovietų diktatorius Josifas Stalinas, Vietnamo bei Kinijos lyderiai Ho Chi Minhas ir Mao Zedongas.
Kodėl tokių totalitarinių šalių lyderiai po mirties tampa socialistinėmis mumijomis? Ekspertų nuomone, socialistinių šalių gyventojams būtina priminti jų dievukus ir palaikyti ideologinį ryšį.
Lenino ir Mao Zedongo balzamuotus kūnus galima iki šiol apžiūrėti, o mirusių Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Il-sungo ir Kim Jong-illo balzamuotiems kūnams komunistinės šalies gyventojai bent kartą per metus lankstosi tarsi melstųsi dievams.
Tokia pompastika ir H. Chavezo sureikšminimas kai kuriems venesueliečiams atrodo perdėti.
„Rimtai? Tai ne juokai? - išgirdęs, kad H. Chavezas bus balzamuotas, stebėjosi gatvėje maistą pardavinėjantis 51 metų Juanas Ferreira. - Na, tikriausiai jie gali daryti ką tik nori su H. Chavezo kūnu, svarbiausia, kad mus paliktų ramybėje dirbti ir nekiršintų.“
Tai, jog šiomis dienomis apie H. Chavezą viešumoje atsiliepti blogai nėra pati geriausia mintis, įsitikino kai kurie mirusio lyderio šalininkų gatvėse apkulti venesueliečiai. Bet abejonių nuo to – ne mažiau.
„Jis buvo prezidentas ir, pasakyčiau, ne pats geriausias. Tikrai ne didvyris. Jis turėtų būti palaidotas, kaip ir bet kuris kitas lyderis, o dabar su juo elgiamasi, kaip su mūsų šalies tėvu, tai beprotybė“, - piktinosi pensininkė Gloria Ocampos.
