Per šį epizodą, tapusį akivaizdžiu susipriešinimo tarp
partijų Vašingtone pavyzdžiu, senatorius Randas Paulas siekė sukliudyti Johno Brennano kandidatūros
patvirtinimui, kai Baltieji rūmai atsisakė besąlygiškai atmesti
galimybę rengti bepiločių orlaivių smūgius JAV teritorijoje.
Senato daugumos lyderis demokratas Harry Reidas
mėgino nutraukti šią vilkinimo taktiką, tačiau R. Paulas, kurį
palaiko Respublikonų partijos ultrakonservatyvusis sparnas -
„Arbatėlės“ frakcija - nesutiko liautis.
Jo kalba neleido Senatui vykdyti jokių kitų veiksmų, kai
R. Paulas pradėjo lieti pasipiktinimą dėl JAV tikslinių žudymų
politikos trečiadienį prieš vidurdienį vietos (19 val. Lietuvos)
laiku. Jo žodžių srautas išseko tik ketvirtadienį prieš 1 val.
vietos (8 val. Lietuvos) laiku.
Per šį vilkinimo maratoną R. Paulas sakė, jog mielai paliktų
tribūną, „jeigu prezidentas arba generalinis prokuroras aiškiai
pasakytų, kad jie neketina žudyti nekombatantų Amerikoje“.
Bepiločių lėktuvų klausimas vėl atsidūrė dėmesio centre
Kapitolijuje, kai abiejų partijų senatoriai spaudė generalinį
prokurorą Ericą Holderį atsakyti, ar
administracija mano, kad tokie smūgiai gali būti pateisinami.
R. Paulas reikalavo prezidento atsakymų dėl slaptos
nepilotuojamų orlaivių programos, kuri virto prieštaringiausiai
vertinamu elementu, ruošiantis paskirti J. Brennaną CŽV
direktoriumi.
„Šiandien stoju pradėti taikyti obstrukciją Johno Brennano
paskyrimui į CŽV“, - senatorius pareiškė 11 val. 47 min. vietos
(18 val. 47 min. Lietuvos) laiku.
„Kalbėsiu, kol nebegalėsiu kalbėti. Kalbėsiu, kiek reikės,
kol nuo vienos pakrantės iki kitos nuaidės pavojaus signalas, jog
mūsų Konstitucija yra svarbi, jog jūsų teisės į prisiekusiųjų
teismą yra branginamos, kad joks amerikietis neturėtų būti
nužudytas bepiločio aparato Amerikos teritorijoje“, neiškėlus
kaltinimų ir teismui neįrodžius kaltės, sakė R. Paulas.
Galiausiai jis paliko tribūną 0 val. 58 min. (7 val. 58 min.), o
šį senatoriaus žingsnį palydėjo plojimai.
„Supratau, kad esama kai kurių obstrukcijos apribojimų, ir
ketinu vienu iš jų pasirūpinti po kelių minučių“, - pajuokavo
jis.
J. Brennano kandidatūrai buvo be didesnių sunkumų pritarta per
antradienį vykusį Senato žvalgybos komiteto posėdį, nors
iškilūs respublikonai įstatymų leidėjai tūžo dėl esą taip ir
neatskleistos informacijos apie pernai rugsėjo 11-ąją įvykdytą
ataką prieš JAV diplomatinę atstovybę Libijos mieste Bengazyje,
per kurią žuvo keturi amerikiečiai, tarp jų ambasadorius Chrisas
Stevensas.
Senato demokratų lyderiai norėjo, kad galutinis balsavimas dėl
J. Brennano įvyktų šią savaitę, tačiau R.Paulo taktika sukėlė
jiems rūpesčių.
Artėjant 12-ai R.Paulo pasisakymo valandai, Senato mažumos
lyderis Mitchas McConnellis prisidėjo prie
obstrukcijos, sakydamas: „Ketinu priešintis paskyrimui ir sveikinu
savo kolegą iš Kentukio dėl šių nepaprastų pastangų.“
R. Paulas anksčiau į savo pusę palenkė respublikonus Mike'ą
Lee, Tedą Cruzą ir Saxby Chamblissą.
Jį taip pat palaikė kylanti respublikonų žvaigždė Marco
Rubio ir demokratas Ronas Wydenas, seniai reiškiantis abejones dėl Baltųjų rūmų sprendimų
nacionalinio saugumo klausimais.
„Keliate kai kuriuos svarbiausiu klausimus ... kokius galime
užduoti, - sakė R. Wydenas, nereikalaudamas, kad R.Paulas perduotų
jam tribūną. - Tai tik šių debatų pradžia.“
R. Paulas jau nuo vasario 13-osios grasino kliudyti J. Brennano
paskyrimui, pareikalavęs administracijos atsakymų dėl prezidento
galios leisti naudoti mirtiną jėgą.
E. Holderis pateikė atsakymą antradienį, pažymėdamas, jog
B. Obama neturi „jokių ketinimų“ įsakyti rengti bepiločių
lėktuvų smūgius JAV teritorijoje, tačiau toks scenarijus gali
būti įmanomas, jeigu susiklostytų „nepaprastos aplinkybės“, tokios
kaip teroro išpuolis, panašus į rugsėjo 11-osios atakas.
R. Paulas reagavo su pasipiktinimu, pareikšdamas, kad tikėjosi
išgirsti „nedviprasmišką „ne“.
Senatorius tvirtino, kad jo kritika nėra grindžiama partiniais
interesais.
„Jeigu prezidentas būtų respublikonas, aš čia sakyčiau tą
patį“, - pažymėjo R. Paulas.
Tačiau jis pripažino, kad bepiločių lėktuvų smūgiai
pasirodė esantys veiksminga priemonė Pakistane ir Jemene, įskaitant
ataką, per kurią žuvo Jungtinėse Valstijose gimęs radikalių
pažiūrų musulmonų pamokslininkas Anwaras al Awlaki, kurį R. Paulas vadina išdaviku.
Kita vertus, „jeigu ketinate žudyti nekombatantus - (pavyzdžiui)
vakarieniaujančius žmones Amerikoje - turi būti kažkokios
taisyklės“, - pridūrė jis.
R. Paulo pastangos atgaivino prisiminimus apie ankstesnius
„kalbančius obstrukcionistus“, pavaizduotus klasika tapusiame 1939
metų meniniame filme „Ponas Smitas vyksta į Vašingtoną“ (Mr. Smith
Goes to Washington), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Jimmy
Stewartas.
Tačiau R. Paulas pripažino, jog J. Brennanas galiausiai bus
paskirtas vadovauti CŽV, vadindamas savo taktiką „pyptelėjimu“
šiame procese.
