Šveicarų gvardiečių istorija – ne mažiau spalvinga už jų uniformas.
Pradžia
Kai kurie istorikai šveicarų gvardiečius laiko seniausia pasaulyje iki šiol veikiančia armija. Ji buvo įsteigta 1506 m. popiežiaus Julijaus II. Pasakojama, kad jam tokį įspūdį padarė Šveicarijos samdinių narsa, kad jis paprašė jų ginti Vatikaną. Nuo tada, jau daugiau kaip 500 metų, Šveicarija teikia karius Vatikanui.
Šveicarų gvardiečiai prisiekia atiduoti gyvybes, gindami popiežių. Prieš keletą šimtmečių jie tą ir darė. 1527 m. 147 gvardiečiai žuvo gindami popiežių Klemensą VII, kai jis pabėgo, imperatoriaus Karolio V kariams užgrobus Romą.
Gvardiečiai ir atsistatydinimas
Vykstant popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimui, šveicarų gvardiečiai dalyvaus ceremonijoje pagal kruopščiai choreografiškai parengtą planą.
Ketvirtadienį popiežius susitiks su kardinolais, o tada sraigtasparniu bus nuskraidintas į Kastel Gandolfo rezidenciją į pietus nuo Romos.
20 val. vakaro užsidarys rūmų durys, ir šveicarų gvardiečiai taps laisvi iki naujo popiežiaus išrinkimo.
Rūpestį dėl Benedikto saugumo iš karto perims Vatikano policija.
Armija
Gvardiečiai gali tapti katalikų tikybos vyrai nuo 19 iki 30 metų, atlikę privalomąją karinę tarnybą Šveicarijoje. Jie pasirašo sutartį su Vatikanu mažiausiai 2 metams.
Šiuo metu Vatikano kariuomenę sudaro 110 vyrų.
Naujokai prisaikdinami iškilmingoje ceremonijoje Vatikano apaštališkuose rūmuose. Kiekvienas naujas gvardietis paliečia armijos vėliavą, iškelia tris pirštus kaip Švenčiausios Trejybės simbolį ir prisiekia vykdyti Šveicarijos gvardiečių pareigą ginti popiežių ir jo pasekėjus.
Ceremonija vyksta kasmet gegužės 6 d., prisimenant Romos maištą.
Pareigos
Kariuomenė dalyvauja ceremonijose, bet turi ir realią funkciją – iš tiesų saugo popiežių. Gvardiečių, ginkluotų alebardomis, pilna visur Vatikane, prie jų labai mėgsta fotografuotis turistai.
Pastaraisiais šimtmečiais karinės užduotys jiems nepavedamos. Bet keletas šveicarų gvardiečių, apsirengusių civiliais drabužiais, būna popiežiaus lėktuve, kad užtikrintų saugumą per jo užsienio vizitus.
Po 1981 m. pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II Vatikanas sustiprino gvardiečių kaip asmens sargybinių mokymus. Jie mokomi, kaip kovoti be ginklo ir su nedideliais ginklais.
Kostiumas
Dabartinę renesanso stiliaus uniformą su mėlynais, raudonais, oranžiniais ir geltonais dryžiais XIX a. pradžioje sukūrė Julesas Repondas, įkvėpimo pasisėmęs iš Rafaelio freskų splavų.
Eilinėmis dienomis šveicarų gvardiečių galvos apdangalas – juoda beretė, o ypatingomis progomis, tokiomis, kaip oficialūs vizitai, priesaikos ceremonijos ir, suprantama, popiežiaus atsistatydinimas, dėvimi šalmai su tamsiai raudonomis plunksnomis.
Skandalas
Tamsų šešėlį ant gvardiečių metė 1998 m. žudynės gvardiečio ir jo žmonos bute Vatikano mieste.
Vatikanas pasmerkė žudynes, kurios buvo mieste pirmosios per 150 metų.
Parengė Jurgita Noreikienė
