Jei matėte filmą „Operacija Argo“, nebijokite: šios scenos nepraleidote. Jos tiesiog nebuvo.
Scena apie tikrąją operaciją „Argo“ nupasakojama CŽV agento Tony Mendezo knygoje. Jos filme nebuvo, nes režisierius Benas Affleckas ir scenarijaus autorius Chrisas Terrio ją pakeitė gerokai dramatiškesniais įvykiais.
Tarp jų – atšaukiamos skrydžio rezervacijos, paranojiškas Irano pareigūnų, kurie net skambina į filmo kūrėjų biurą Holivude, elgesys ir galiausiai – kvapą gniaužiančios gaudynės ant oro uosto pakilimo tako, kol lėktuvo ratai galiausiai atsiplėšia nuo asfalto.
Išties įspūdinga – bet taip niekada nebuvo. B. Affleckas ir Ch. Terrio, kurių filmas yra vienas favoritų laimėti „Oskarą“, žinoma, niekada neteigė, kad jų juosta – dokumentinė. Bet neišvengė kritikos dėl kai kurių faktinių klaidų, specialiai padarytų dėl pramogos.
Priekaištų sulaukė ir kiti du prieš „Oskarų“ teikimo ceremoniją dažniausiai minimi filmai: Kathryn Bigelow „Pusvalandis po vidurnakčio“ („Zero Dark Thirty“) ir Steveno Spielbergo „Linkolnas“ („Lincoln“).
Režisieriai filmus, paremtus tikrais įvykiais, kuria jau seniai. Bet kadangi ši trijulė pretenduoja laimėti nemažai „Oskarų“, kyla klausimas: ar žiūrovai nusipelno grynos tiesos ir nieko daugiau? Kiek prasimanymų, pagražinimų dar yra priimtina?
Naujausios diskusijos – dėl scenos „Linkolne“. Konkrečiau – dėl to, kaip liberaliai S. Spielbergas ir scenarijaus autorius Tony Kushneris vaizduoja 1865 metų balsavimą dėl 13-osios Konstitucijos pataisos, kuria buvo uždrausta vergija.
T. Kushneris, atsakydamas į vieno kongresmeno iš Konektikuto skundą, pripažino, kad jis pakeitė realių įvykių tėkmę: filme du Kongreso nariai iš Konektikuto balsuoja prieš pataisą, kai iš tikrųjų visi keturi kongresmenai iš šios valstijos balsavo už ją.
„Laikiausi visiškai teisėtų istorinės dramos, kokia „Linkolnas“ ir yra, kūrimo standartų. Tikiuosi, niekas nebus šokiruotas dėl to, kad aš sukūriau dialogus ir veikėjų susidūrimus“, - pranešime paskelbė T. Kushneris.
Jo atsakymas tiko ne visiems. „The New York Times“ skiltininkė Maureen Dowd savaitgalį pareikalavo, kad S. Spielbergas pakeistų sceną prieš pradedant pardavinėti filmą DVD diskuose: „Kad moksleiviai negalvotų, jog Konektikute gyvena pamišėliai.“
„Galbūt reikėjo eiti kitu keliu, - pripažįsta scenarijų rašymo specialistas Kalifornijos universitete Richardas Walteris. – Bet tai iš tiesų nėra labai svarbu. Žmonės supranta, kad kūrybinė laisvė reikalinga. Filmas yra filmas. Tie, kurie galvoja, kad eina į istorijos pamoką, eina ne ten.“
Tinklalapio „Scriptshadow“ įkūrėjas Carsonas Reevesas tvirtina, kad scenaristai, norėdami remtis tikrais įvykiais, nuolat susiduria su problema: nė vieno asmens gyvenimas nėra toks dramatiškas, kad tiksliai atitiktų idealų scenarijų, kuriame – trys veiksmai, šalutiniai siužetai, gerieji ir blogieji veikėjai.
„Kuriant istoriniais faktais paremtą filmą praverstų atsikratyti dalykų, kurie atspindėtų visišką, gryną tiesą, - teigė C. Reevesas. – Bet kai herojus toks garsus, kaip Abrahamas Lincolnas, filmo kūrėjai turėtų būti ištikimesni faktams.“
Tiesa, iš trijų „Oskarų“ favoritų bene prieštaringiausiai vertinamas K. Bigelow darbas, kuriame pasakojama apie ilgą „Al Qaeda“ vadeivos Osamos bin Ladeno medžioklę.
Daugiausia kritikuojami filme vaizduojami CŽV tardymai. Kai kurie kritikai tvirtina, kad K. Bigelow klaidina žiūrovus leisdama jiems suprasti, kad išgauti vertingą informaciją apie O. bin Ladeną padėjo kankinimai.
Be to, buvo kilę klausimų dėl tikslumo vaizduojant pagrindinę filmo veikėją – CŽV pareigūnę, kurią vaidina Jessica Chastain. Mat tikrosios žvalgybininkės pavardė slepiama, o galbūt jų net ne viena.
