Indė, vardu Sunita, tiksliai nežino, kiek jai metų. Tačiau jauna moteris mano, kad jai maždaug 25-eri.
BBC žurnalistas Sunitą susitiko šiaurės vakarų Indijoje, viename Radžasthano valstijos kaime. Indė papasakojo, kaip jai buvo atlikta histerektomija (gimdos pašalinimo operacija).
„Nuėjau į kliniką, nes per menstruacijas gausiai kraujavau. Daktaras atliko ultragarsinį tyrimą ir pasakė, kad man gali išsivystyti vėžys. Jis skubino mane histerektomijai, kurią norėjo atlikti tą pačią dieną“, - pasakojo Sunita.
Sunita sako nenorėjusi iš karto gultis ant operacinės stalo, pirmiausia indė ketino aptarti gimdos šalinimo operaciją su savo sutuoktiniu.
Tačiau medikas pacientei pareiškė, kad operacija skubi – ji atlikta po kelių valandų.
Gimda Sunitai pašalinta jau dvejus metus. Tačiau indė vis dar jaučiasi silpna: ji negali dirbti ar prižiūrėti savo vaikų.
Kai moteris kalbėjosi su žurnalistu, aplinkui susirinko kitos kaimo gyventojos. Paklausus, kiek jų buvo atlikta tokia pati operacija kaip Sunitai, rankas iš karto pakėlė pusė moterų.
Dauguma jų ant operacinės stalo atsidūrė po to, kai pasiskundė gausiomis, skausmingomis menstruacijomis, šlapimo pūslės infekcijomis ar nugaros skausmais.
Kaimo vadovai sako, kad iš viso histerektomija buvo atlikta 90 proc. kaimo moterų, tarp jų - perkopusioms trečiąją ir ketvirtąją dešimtį metų.
Už tokią operaciją privatūs Indijos gydytojai prašo maždaug 200 JAV dolerių (apie 510 litų). Tai reiškia, kad šeimoms, norinčioms surinkti tokią sumą pinigų, reikia parduoti galvijus ir kitą turtą.
Kai BBC žurnalistas atvyko į vieną privačią kliniką, kurioje Sunitai ir kai kurioms kitoms kaimo moterims buvo atlikta operacija, jos savininkas kaip tik darė tyrimą ultragarsu.
Paklaustas apie moterų metamus įtarimus dėl operacijų, kurių nereikėjo, medikas tik papurtė galvą ir nusišypsojo. Vyras tikino, kad indės meluoja, o jo klinika dirba etiškai.
Tačiau paklaustas, kaip galėjo nustatyti besivystantį vėžį ultragarsu, vyras prisipažino, jog kartais prieš gimdos šalinimo operaciją neatlikdavo biopsijos (ląstelių ar audinių gabalėlio paėmimas ištyrimui) ar kitų tyrimų.
Biopsiją medikas esą atlikdavo jau po operacijos.
Vis dėlto, kai gimda pašalinama, reikiami audiniai būna suardomi, todėl įrodyti, jog operacija buvo būtina, sunku.
Įtarimų kelia ir kitose Indijos valstijose atliekamos gimdos šalinimo operacijos, tiksliau - jų gausa.
Ne tik pranešimai iš Radžasthano, bet ir iš Biharo, Čhatisgarho, Andhra Pradešu valstijų rodo, jog šalyje atliekama neįprastai daug gimdos šalinimo operacijų, tarp jų ir jaunesnėms nei 40 metų moterims.
Tuo tarpu Andhra Pradešu valstijos atliktas tyrimas parodė, kad operacijų jaunesnėms nei 45 metų moterims reikėjo labai retai.
Indės, kurioms buvo atliktos šios operacijos, dažnai pasakoja, kad gydytojai jas įkalbinėjo gąsdindami. Daugeliu atvejų, kaip ir Sunitai, diagnozė buvo nustatyta tik atlikus ultragarsinį tyrimą.
Tačiau nepriklausomi gydytojai teigia, kad vien šio tyrimo neužtenka.
„Žmonės sako, kad kai kuriose vietose, be gimdų yra ištisi rajonai. Atrodo, jog privatūs medikai tai laiko greita galimybe užsidirbti pinigų. Jie pelnosi iš ligų, kurios galėtų būti gydomos paprasčiau“, - tikino labdaros organizacijos „Prayas“, veikiančios sveikatos apsaugos srityje, atstovas gydytojas Narendra Gupta.
Panašios nuomonės laikosi ir daugybė kitų aktyvistų ar medikų.
Radžasthano valstijos sostinėje Džaipūre dirbanti ginekologė Vineeta Gupta sako, kad per savaitę pas ją iš regiono kaimų atvyksta septynios – aštuonios moterys. Medikai indėms būna pasakę, kad šioms reikia atlikti histerektomiją, tačiau pacientės nori išgirsti antrą nuomonę.
„Kaimo vietovėse medikai vėžį diagnozuoja labai lengvai. Tai blogai. Kai pas mane ateina pacientės, aš joms sakau: „Infekcija nesukelia vėžio. Mes išgydysime infekciją ir jums bus viskas gerai“. Vienas tai įtikina, kitų – neįtikina, nes joms būna pasakyta: „Jeigu neleisite pašalinti gimdų, susirgsite vėžiu ir numirsite“.
Parengė Jurgita Žilinskaitė
