33 metų Vladimiras Ščerbovas Rusijos Dombajaus kurorte sausio pradžioje kamuolio viduje nuo kalno leidosi kartu su draugu Denisu Burakovu.
Tačiau rutulys nukrypo nuo trasos. Ekstremali pramoga baigėsi 27-erių D. Burakovo mirtimi.
V. Ščerbovas dabar žiniasklaidai papasakojo, kaip jiedu su draugu beviltiškai žiūrėjo vienas į kitą, o rutulys vis greičiau riedėjo nuo uolos, kol nukrito į tarpeklį.
„Mes buvome prispausti prie rutulio sienų, nebuvo įmanoma kalbėti, sukomės vis greičiau ir greičiau. Bandėme išlaikyti akių kontaktą. Akyse buvo matyti baimė, tačiau nerėkėme. Tai nepamirštamas mano gyvenimo reginys: priešais mane - Deniso akys“, - pasakojo V. Ščerbovas.
Rutulys su vyrais sustojo sunkiai pasiekiamoje vietoje, ant užšalusio ežero.
Dviejų vaikų tėvas D. Burakovas mirė pakeliui į ligoninę, jam lūžo stuburas. V. Ščerbovas atsipirko smegenų sukrėtimu ir nubrozdinimais.
V. Ščerbovas sako, kad būtent adrenaliną mėgęs Denisas jį įkalbėjo išbandyti ekstremalią pramogą – nusileisti oro burbulu nuožulnia kalno trasa.
„Su Denisu visada būdavo smagu. Tą dieną į kalnų kurortą nuvykome su maždaug septynių žmonių grupe – draugais, jų merginomis, mano sūnumi“, - prisiminė rusas.
Tądien Vladimiras pirmą kartą gyvenime išvydo rutulį, kuriuo galima leistis nuo kalno, ir šia pramoga labai susidomėjo.
Netrukus pramogos organizatoriai rusams pasiūlė ją išbandyti.
„Manėme, kad tai saugu“, - prisipažino V. Ščerbovas.
Kai du draugai įlipo į kamuolį, jie nežinojo, kad yra pirmieji klientai, bandysiantys nusileisti trasa.
Rutulyje nebuvo apsaugos priemonių, išskyrus diržus, ir tik kalno apačioje stovėjo žmogus, pasiruošęs kamuolį pagauti.
Prisimindamas tragiškai pasibaigusį nuotykį V. Ščerbovas supranta, kad pramogos organizatoriai padarė daugybę pažeidimų. Bet tada vyras apie juos negalvojo.
„Tačiau prieš įlipdamas į kamuolį turėjau blogą nuojautą. Pasakiau Denisui, kad aš nelipsiu. Aš sakiau: „Eik, jeigu nori, bet man kažkas sako, jog aš to nebenoriu.“ Jis atsakė: „Ne, aš be tavęs neisiu“ ir tuomet padarė pauzę, ragindamas mane prisijungti“, - prisiminė V. Ščerbovas.
D. Burakovas aiškiai draugui parodė, kad šią pramogą jiedu turi išbandyti kartu, kaip kad kartu darė kitus dalykus, tarp jų - nardė, keliavo.
„Tad įlipau į vidų, o Denisas pajuokavo: „Štai aš vėl darau kažką kvaila kartu su tavimi.“ Aš vis dar nesijaučiau gerai. O kai kamuolys pradėjo lėtai riedėti, šokinėti, nejaučiau jaudulio ir džiaugsmo. Tačiau Denisas šypsojosi ir džiaugėsi. Jis netgi pakvietė savo merginą Katią atsistoti prie kavinės lango ir stebėti mus“, - prisiminė V. Ščerbovas.
25-erių Katia, kuri turėjo ištekėti už D. Burakovo ateinantį pavasarį, ir Vladimiro šešerių metų sūnus Arsenijus kartu su šimtais slidininkų su siaubu žiūrėjo, kaip riedantis oro burbulas ėmė judėti vis greičiau, kol galiausiai ėmė kristi stačiu tarpekliu.
„Supratome, kad padėtis nekontroliuojama, kai rutulys pakeitė judėjimo trajektoriją ir ėmė riedėti daug greičiau. Mes kalbėjomės, tačiau tą akimirką Denisas susirūpino ir pasakė: „Kažkas negerai.“ Aš jam sakiau: „Jis sustos, nesijaudink.“ Tačiau kai prasidėjo didesni smūgiai, jis pasidarė dar nervingesnis“, - prisiminė Vladimiras.
Prieš kamuoliui nuriedant į siaurą tarpeklį vyras bandė draugą raminti ir ragino jį laikytis. Tačiau ir pats suprato, kad kažkas atsitiko labai bloga.
Anot V. Ščerbovo, draugas tada nusikeikęs ištarė: „Manau, mums galas.“
Netrukus kamuolys riedėjo taip greitai, kad vyrai nebegalėjo kalbėtis.
„Atrodė, lyg esame skalbimo mašinoje. Žmonės sako, kad rutulys krito nuo uolų sekundes, tačiau mums tai atrodė kaip amžinybė. Kaip filmuose, kai rodomas sulėtintas vaizdas“, - prisiminė V. Ščerbovas.
Rutulys labai smarkiai trenkėsi į kalnų viršūnes. Po pirmo smūgio V. Ščerbovas išliko sąmoningas, tačiau vėliau pajuto stiprų skausmą ir prarado sąmonę.
„Kai prieš aptemstant vaizdui žiūrėjau paskutinį kartą Denisui į akis, nebuvo šūkavimų ar riksmų – tik baimė“, - prisiminė V. Ščerbovas.
Jis mano, kad plyšus juos laikiusiems diržams, jiedu dar trankėsi vienas į kitą, nes Deniso antakis sustojus burbului buvo smarkiai perskeltas, abiejų vyrų veidai nubrozdinti.
„Mums pasisekė, kad diržai netrūko anksčiau. Būtume tapę malta mėsa“, - svarsto V. Ščerbovas.
Ekspertai sako, kad vyrai oro burbule patyrė tokį slėgį, kokį patiria astronautai pakilę į kosmosą.
O V. Ščerbovas mano išgyvenęs tik todėl, kad buvo užsidėjęs plastmasinę nugaros apsaugos priemonę, kurią jis naudojo sportuodamas.
„Prisimenu, kaip atsimerkiau ir pamačiau angą į rutulį ir sniegą. Kvėpuoti buvo skausminga, iš mano burnos bėgo kraujas. Mano pirmoji mintis buvo: „Kur Denisas?“ Praėjo maždaug penkiolika minučių, po jų išgirdau riksmą. Pamačiau jį gulintį aukščiau, ant nugaros. Jis negalėjo pajudėti. Viskas, ką galėjo daryti – iškelti rankas ir rėkti: „Padėk, padėk!“, - skausmingas akimirkas prisiminė V. Ščerbovas.
Gelbėtojams pasiekti oro burbulu nukritusius draugus prireikė nemažai laiko.
Dėl ekstremalios pramogos organizatorių padarytų pažeidimų pradėtas tyrimas, jiems gresia iki dešimties metų kalėjimo.
Vladimiras sako jau pažiūrėjęs įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jiedu su draugu pradeda leistis oro burbulu. Vyras išgyveno didžiulį skausmą, nes jam pasisekė išgyventi, o jo draugui – ne.
„Jaučiuosi siaubingai dėl jo šeimos ir nuolat jaučiu netektį. Negaliu patikėti, kad jo nebėra su mumis“, - kalbėjo V. Ščerbovas.
