Investicinio fondo „Hermitage Capital” teisininku dirbęs S. Magnitskis mirė Maskvos izoliatoriuje „Matroskaja tišina”, už grotų praleidęs 358 dienas. 37 metų vyras buvo sulaikytas 2008-aisiais, kai nustatė, kad Rusijos pareigūnai iš šalies biudžeto pasisavino 230 mln. JAV dolerių.
Teisininkas buvo apkaltintas mokesčių vengimu ir sukčiavimu.
Po metų S. Magnitskiui mirus puse lūpų kalbėta, kad jis buvo mirtinai sumuštas.Ši byla papiktino rusų aktyvistus ir Vakarus.
S. Magnitskio teismo posėdis pirmadienį atidėtas iki vasario 18 dienos, nes velionio gynybos komanda nepasirodė teisme.
„Manau, kad teisti mirusį vyrą yra nežmoniška. Tai ne teismas, o farsas, ir aš jame nedalyvausiu”, – piktinosi S. Magnitskio motina Natalija Magnitskaja. Ji ir sūnaus advokatas atsisako dalyvauti teisme.
Vis dėlto S. Magnitskis nėra vienintelis asmuo, kurį bandoma teisti po mirties. Naujienų agentūra AP sudarė istorinių asmenybių, teistų po mirties, sąrašą.
Romos katalikų bažnyčios popiežius Formozas
Dar prieš tapdamas popiežiumi šis katalikų dvasininkas buvo įsitraukęs į bažnyčios vidaus nesutarimus ir kovą dėl valžios. Dvasininkas kaltintas dalyvavimu sąmoksle siekiant užimti popiežiaus kėdę ir bandymu tapti Bulgarijos vyskupu, nors jau turėjo vieną vyskupiją.
Formozas galiausiai popiežiumi buvo išrinktas 891 metais ir vadovavo Romos katalikų bažnyčiai iki pat mirties 896-aisiais. Tačiau su popiežiaus mirtimi ginčai ir nuoskaudos, prie kurių jis prisidėjo, niekur nedingo – Formozo pasekėjas jam atnaujino kaltinimus.
Formozo lavoną nurodyta ekshumuoti ir atnešti į popiežiaus teismą.
Formozas buvo pripažintas kaltu dėl priesaikos sulaužymo ir kanoninės teisės pažeidimų. Kai kurie liudininkai teigė, kad trys jo dešinės rankos pirštai, kurie anksčiau buvo pašventinti, nukirsti.
Katalikų bažnyčios šventoji Žana d'Ark
1412 metais, Šimtamečio karo metu, gimusi prancūzų valstiečių duktė regėjo vizijas. Iš jų Orleano mergelė nusprendė, kad jos misija yra išvaduoti Prancūziją iš anglų okupacijos.
Žana d'Ark 1429 metais išėjo į kovą, tačiau po metų buvo paimta į nelaisvę ir perduota bažnytinei inkvizicijai Raune. Ji buvo apkaltinta hipnoze, erezija, paleistuvyste ir 1431 metais sudeginta.
Tačiau po daugiau nei 20 metų Žanos d'Ark motinos ir vieno prancūzų pareigūno prašymu popiežius Kalikstas III nurodė pradėti naują Žanos d'Ark teismą. Per šį teismo procesą nuspręsta, kad Orleano mergelė buvo neteisingai apkaltinta, ji imta vadinti kankine.
1920 metais Žana d'Ark paskelbta šventąja.
XVII amžiaus anglų politinis lyderis Oliveris Kromvelis
Ši asmenybė pasirašė dokumentą, kuriuo Anglijos karalius Karolis I buvo nuteistas mirti, žiauriai elgėsi su katalikais, o 1653 metais Anglijoje įvedė karinę diktatūrą. Todėl nieko nuostabaus, kad Oliveris Kromvelis turėjo daug priešų.
Nors jis nebuvo teisiamas nei gyvas, nei miręs, O. Kromvelis patyrė pomirtinę egzekuciją. 1661 metais, kai į valdžią jau buvo grįžę rojalistai, karvedžio kūnas buvo ekshumuotas ir jam nukirsta galva. Ši demonstruota ant stulpo metų metus.
Adolfo Hitlerio bendražygis Martinas Bormanas
Šis įtakingas Trečiojo Reicho politinis veikėjas buvo asmeninis A.Hitlerio sekretorius. Niunbergo tribunole jis už akių buvo nuteistas mirties bausme.
1946 metais, vykstant teismo procesui, M. Bormano buvimo vieta nebuvo žinoma. Po karo praėjus ne vienam dešimtmečiui, jis vis dar buvo laikomas vienu labiausiai ieškomų nacių karo nusikaltėlių.
Tačiau 1972 metais Berlyne atliekant statybos darbus buvo rasti žmogaus kaulai. Tiriant dantis išsiaiškinta, kad tai M. Bormanas.
Kaulų radimo vieta patvirtino teiginius, kad M. Bormanas nusižudė bėgdamas iš Berlyno paskutinėmis karo dienomis - 1945 metų gegužę. Nacis nenorėjo pakliūti į priešų rankas.
Tačiau iki pat 1998-ųjų, kai DNR testais buvo patvirtinta, jog tai tikrai M. Bormano kaulai, vis tiek sklandė gandai, kad A. Hitlerio bendražygis sugebėjo pasprukti į Pietų Ameriką.
