Ketvirtį amžiaus keisdamas tapatybę T. Mendezas dirbo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) ir slapčia pergabendavo žmones iš priešo šalies.
Už ypač drąsią operaciją Irane jam Holivudas, vaizdžiai sakant, pastatė paminklą – sukūrė trilerį apie jį „Operacija „Argo”.
Šis neseniai pradėtas rodyti Holivudo filmas apie Irane nuo režimo besislapsčiusių amerikiečių diplomatų gelbėjimo operaciją pagrįstas tikra istorija. Istorikų bei kino kritikų manymu, ši istorija verta visų jai pastaruoju metu aidinčių liaupsių.
Palengvėjo tik ore
Oro bendrovės „Swissair” lėktuvas, skrendantis 363-uoju reisu, pagaliau pakilo. Buvo 1980 metų sausio 28-oji.
Apačioje plytėjo Irano sostinė Teheranas su savo šurmulinguoju oro uostu, apsnigtais kilimo takais, laukiamosiomis salėmis, kuriose buvo pilna policininkų ir revoliucijos gvardijos karių, lūkuriuojančių keleivių, nervingų užsieniečių. Visur triukšmas, cigarečių dūmai.
O T. Mendezas pagaliau galėjo atsikvėpti.
Vyriškis atliko savo užduotį ir su brangiuoju kroviniu skrido namo. Tokias operacijas jis vadina kariniu terminu – eksfiltracija.
Kai T. Mendezas lėktuvu pakilo iš Teherano oro uosto į Ciurichą ir Frankfurtą, jis iš panosės Irano revoliucijos vadams, beveik 3 mėnesius jėga laikiusiems Amerikos ambasados darbuotojus, buvo eksfiltravęs šešis JAV diplomatus.
Teherane laikomų įkaitų drama Vakarų pasauliui tampė nervus, įnirtusių mulų ir suplėšytų Amerikos vėliavų vaizdai mirgėjo pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.
Jeigu Irano saugumo tarnybos pajėgos T. Mendezą ir jo palydovus oro uoste būtų sulaikiusios, tuomet, anot T. Mendezo, „veikiausiai būtų paprašiusios nueiti į gretimą patalpą”.
„Jūs žinote, kas būtų buvę paskui – apklausos, jokių advokatų, liudininkų. Niekas nebūtų galėjęs mums padėti, net ir mano vyriausybė.
Jei tave nutvėrė, gali pasikliauti vien savimi. Tai pagrindinis šnipinėjimo įstatymas”, – pasakojo dabar jau 72 metų T. Mendezas.
Tyli veikla užkulisiuose
Šis žmogus ketvirtį amžiaus planavo ir vykdė slaptas CŽV operacijas: šnipinėjo KGB agentus, Japonijoje ir Tailande padirbinėjo kelionių pasus ir vizas, gabeno žmones iš „priešiškų teritorijų”.
Žilabarzdis, neišraiškingo balso, dabar jau pensininkas savo išvaizda neprilygsta kino ekranų herojams – legendiniam Džeimsui Bondui ar slaptajam agentui Džeisonui Bornui.
Bet, skirtingai nei minėti superagentai, T. Mendezas buvo realus, sugebėjo puikiai maskuotis ir ryžtingai veikti.
Tada, kai jo reikėjo labiausiai. T. Mendezas buvo garsiojo OTS – Techninių paslaugų skyriaus vadovas.
„Jis – malonus dėdulė”, – sakė amerikiečių žurnalistas Mattas Baglio.
„Aš esu mažas pilkas žmogelis, veikiantis užkulisiuose. Esu tobulas šnipas”, – patenkintas savimi kalbėjo T. Mendezas.
Žurnalistas M. Baglio ir T. Mendezas – bendraautoriai, parašę knygą apie vieną garsiausių žvalgybos operacijų. Šį kūrinį Holivudo aktorius ir režisierius Benas Affleckas perkėlė į didįjį ekraną.
Filmas sulaukė puikiausio kritikų įvertinimo ir praėjusią savaitę buvo apibertas Auksiniais gaubliais, tarp jų – už geriausią režisieriaus darbą ir geriausios dramos kategorijoje.
Į Lietuvos kino teatrus taip pat atkeliausiančiai istorijai pranašaujami „Oskarai”.
Galbūt ne veltui. Filme „Operacija „Argo” išties pateikiami realūs, bet kiek sudramatinti, kaip ir dera Holivudui, įvykiai.
B.Affleckas, kuris iki šiol garsėjo kaip gražuolis aktorius, vaidinęs įsimintinus ir tikroviškus herojus, bet režisūros karjerą pradėjęs beviltiška juosta „Džilis”, šį kartą viską atliko kone idealiai.
Jis įkūnija visur pralendantį herojų, kuris anuomet Irane prisistatė Kanados prodiuseriu, ieškančiu tinkamos vietos savo mokslo fantastikos filmui kurti.
B. Afflecko herojus įtikino mulų režimą, kad Iranas su savo menkais kalnais, druskos ežerais ir druskapelkėmis yra ideali vieta jo fantastikos filmui „Argo”, kurį jis ketina susukti vienai Holivudo kino studijai.
Iš pradžių įtariai reagavę iraniečiai galiausiai tik trūktelėjo pečiais – lengvi pinigai iš kuoktelėjusio fantastikos mėgėjo. Kodėl gi ne?
Iš tikrųjų T. Mendezas rengė šešių Amerikos diplomatų pabėgimą. Šie amerikiečiai išvengė ambasados šturmo lapkričio pradžioje ir jau daugelį savaičių slėpėsi Kanados vyriausybės atstovo rezidencijoje.
Atskleidžia ne viską
Kino juostos „Operacija „Argo” režisierius B. Affleckas džiaugėsi, kad T. Mendezas buvo ne šiaip filmo įkvėpėjas, bet ir patarėjas. Nieko tokio, kad šnipui teko daug kur nusileisti.
„Šis apdovanojimas – tiktai dėl T. Mendezo. Jūs jį matėte. Jis yra Amerikos didvyris”, – B. Affleckas negailėjo liaupsių T. Mendezui.
„Tai juk Holivudas, jo filmuose įtampa svarbiau nei faktai. Jiems reikia melodramos ir upeliais besiliejančio kraujo.
O mes sakome: jei ištraukiami ginklai, tavo darbas sugadintas”, – patikslino T. Mendezas.
Šnipo darbe svarbiausia – slaptumas ir būti pasirengusiam bet kokiai situacijai. Būtina analizuoti savo aplinkos žmones, numatyti jų reakciją ir nukreipti jų dėmesį.
Meną studijavęs T. Mendezas gerai įsimena detales. Po ketvirčio amžiaus darbo, kai nuolat teko maskuotis, jis sukaupė tokią patirtį: „Išvaizda, klaidinga tapatybė turėtų būti kiek įmanoma neįdomi, kad jokiam policininkui, jokiam muitininkui nekiltų nė mažiausio noro įdėmiai pažvelgti į šį asmenį.”
Vadovaudamasis šiuo principu T. Mendezas surengė dešimtis operacijų: makiažas, perukas, dirbtinė nosis, nauja išorė padėjo jam iš šalies išgabenti agentus ir jų šeimas, pavyzdžiui, kai šie buvo demaskuoti.
Ir tai tik pavykusios operacijos, apie kurias jis kalba. Nieko nuostabaus: T. Mendezas buvo CŽV, o ne gyvūnų globos organizacijos darbuotojas.
CŽV sugalvojo įžūlų planą
Kai 1979 metų gruodį CŽV jį informavo apie padėtį Irane, jau buvo pradėta planuoti. Kanadiečiai turėjo pagaminti padirbtus pasus, bet kuo amerikiečiai turėjo tapti?
Vienas siūlymų buvo tapti anglų kalbos mokytojais.
Bet tada paaiškėjo, kad ajatolos uždarė visas mokymo įstaigas – net ir Korano mokyklas.
T. Mendezas turėjo kitą idėją: kas galėjo būti naivus ir tuo pat metu gana susireikšminęs, kad nebijotų atsidurti kruvinos revoliucijos centre? Visiškai aišku: Holivudas.
Šie patrakę kino žmonės, taip aiškino T. Mendezas savo bosams, turi reputaciją asmenų, kurie ignoruoja bet kokius pasaulio įvykius, jei jiems reikia įgyvendinti savo projektus.
Žinoma, filmavimo grupė pritrauktų dėmesį, bet būtent tai ir būtų dėmesio nukreipimas.
T. Mendezas turėjo gerų ryšių su kino industrija.
Vienas geriausių jo draugų buvo makiažo specialistas Johnas Chambersas, televizijos serialo „Žvaigždžių kelias” veikėjui Spokui sukūręs smailias ausis.
J. Chambersas atnešė scenarijų „Argo”, kurio paraštė skelbė: „Kosminis gaisras”, ir pranešė, jog bus kuriama „Žvaigždžių karų” kopija.
Vienintelis ginklas – kortelės
B. Afflecko filme „Operacija „Argo” rodoma, kaip T. Mendezas ir J. Chambersas kuria kino studiją, renkasi aktorius ir priima į darbą tikrą prodiuserį, kuris negali suvokti CŽV komandos akiplėšiškumo, bet jai duoda patarimą: „Jeigu nori paskleisti melą, kreipkis į spaudą.”
T. Mendezas, pasinaudodamas šiuo pasiūlymu, duoda interviu apie jo planuojamus filmavimo darbus Irane, deda skelbimus į leidinį „Hollywood Reporter” ir dalija naujai įsteigtos kino studijos „Six” (tai skaičius amerikiečių, kuriuos teks vaduoti) vizitines korteles.
Realiame gyvenime į „Six” buvo atnešta dešimtys scenarijų. Beje, ir tada dar nelabai garsaus režisieriaus Steveno Spielbergo.
Sukurti šį apgaulingą pasaulį buvo svarbu, bet ne iraniečių valdžios organams apmauti. T. Mendezas jau anuomet abejojo, kad jie tikrintų jo duomenis ir iš tikrųjų skambintų į Holivudą.
Ne, apgaule grįsto pasaulio reikėjo tik „filmo komandai” – diplomatams nuraminti. Jie tapo filmavimo aikštelės dizaineriais, asistentais ir vairuotojais.
„Jiems operacija turėjo teikti malonumą. Per tokius manevrus svarbu pasitikėti savimi. Tie, kurie bijo, patraukia dėmesį”, – sakė T. Mendezas.
Vienintelį išties pavojingą vaidmenį šeši JAV ambasados darbuotojai turėjo atlikti Teherano oro uoste: paduoti kontrolieriams padirbtus išvykimo dokumentus.
Tai turėjo būti pirmasis jų kontaktas su išoriniu pasauliu po kone trijų slapstymosi mėnesių.
„Jie jautėsi tokie pažeidžiami. Vienintelis ginklas, kurį jie turėjo, buvo jų vizitinės kortelės, ir tos buvo padirbtos”, – sakė T. Mendezas.
Viskas vyko kaip sviestu patepta. Kai lėktuvas pakilo į orą, vienas diplomatų pašaipiai mestelėjo T. Mendezui: „Jūs tikrai viską apmąstėte.” „Swissair” lėktuvo „Douglas DC-8” pavadinimas buvo „Argau”.
T. Mendezas pamanė, kad tai geras ženklas. Vis dėlto, kai lėktuvas jau skrodė Turkijos oro erdvę, „kanadiečių kilmės prodiuseris” T. Mendezas užsakė kokteilį „Kruvinoji Merė”. Dėl saugumo.
Tariamoji filmavimo komanda kėlė taures: „Už „Argo!”, „Tai mums pavyko!”
Nuopelnai – praėjus laikui
Anuomet visus nuopelnus Centrinė žvalgybos valdyba priskyrė kanadiečiui: baimintasi represijų prieš likusius 52 amerikiečius įkaitus, kurie buvo išlaisvinti po 444 dienų.
Iki 1997 metų operacija „Argo” buvo įslaptinta. Paskui CŽV paviešino savo bylas ir išliaupsino T. Mendezą kaip spektaklio režisierių.
Jis davė išsamų interviu televizijai ir parašė knygą apie savo operacijas.
Dabar persirenginėjimų meistras – taip neretai yra vadinamas T. Mendezas – tapo žavius gamtovaizdžius, savo darbus jis eksponuoja galerijoje už Vašingtono ir parduoda.
Jis nuolat susitinka ir su diplomatais.
Pastarąjį kartą per B. Afflecko filmo „Operacija „Argo” premjerą. Apie ką kalbamasi?
„Žinoma, apie senus laikus. Apie ką gi dar reikėtų kalbėtis?” – be mažiausių emocijų sakė T. Mendezas.
Beje, jis ir jo antroji žmona Jonna yra Vašingtono šnipinėjimo muziejaus valdybos nariai. 27 metus ji buvo T. Mendezo kolegė, per CŽV operacijas dažnai tapdavusi „fotografe”.
Irano įkaitų krizė – 444 dienos islamistinio režimo nelaisvėje
Irano įkaitų krize vadinamas diplomatinis incidentas tarp Irano ir JAV, kai 52 amerikiečių diplomatai buvo paimti įkaitais ir laikyti 444 dienas – nuo 1979-ųjų lapkričio 4-osios iki 1981-ųjų sausio 20-osios.
Po to, kai Irane valdžią paėmė islamistai, paraginta savo religinių lyderių minia, daugiausia studentai, šturmavo JAV ambasados pastatą Teherane ir jį užėmė. Iraniečiai tai vadino pergale prieš įkyrėjusią JAV įtaką jų šalyje, o tarptautinė bendruomenė – rimtu tarptautinės teisės pažeidimu.
Tuometis JAV prezidentas Jimmy Carteris žadėjo, kad JAV nepasiduos teroristų ir anarchistų šantažui, tačiau būtent jis laikomas šios krizės pralaimėtoju.
J.Carterio įsakymu 1980 metų balandžio 24-ąją buvo surengta ypač sudėtinga operacija „Erelio nasrai” („Eagle Claw”). Tačiau bandymas išvaduoti įkaitus baigėsi vos prasidėjęs – nesėkme. Nelaimingo atsitikimo metu buvo sunaikinti du orlaiviai, žuvo 8 amerikiečiai ir vienas iranietis.
Iranas tikino nesiderėsiantis su J. Carteriu, o paskutinius įkaitus paleido praėjus vos kelioms minutėms po naujojo JAV prezidento Ronaldo Reagano inauguracijos.
Tiesa, ekspertai pažymi, kad įkaitai Iranui 1981 metų sausį jau buvo nenaudingi dėl dviejų priežasčių – JAV mirė nuverstasis Irano šachas, o prieš Iraną karą pradėjo Irakas, todėl Teheranui buvo būtina tarptautinė parama. Ją Iranui buvo sudėtinga gauti dėl JAV ekonominių, karinių bei kitų sankcijų.
