„Tai labai svarbu, - žurnalistams sakė salos meras Sergio
Ortelli. - Tai bus atminties ir paminėjimo diena“.
Metinių minėjimas prasidėjo sekmadienį 9 val. Grinvičo (11
val. Lietuvos) laiku, kai darbininkai pakėlė uolą, į kurią „Costa
Concordia“ atsitrenkė ir kurią nuvilko dugnu. Šis akmuo bus
pastatytas netoli tos vietos prie kranto, kur stovėjo anksčiau,
simbolizuojant grįžimą prie įprasto gyvenimo.
Aukų giminaičiai paleido gėlių vainikus ties laivu, kuris ten
tebeguli nuvirtęs ant šono. 4229 žmones iš 70 šalių plukdęs
laivas pernai sausio 13-osios vakarą užplaukė ant uolos ir pusiau
nugrimzdo.
Šį sekmadienį 32 kartus nuskambėjo laivo sirena, kai uola buvo
pamažu leidžiama į vandenį, o verkiantys giminaičiai stebėjo iš
kito laivo.
„Noriu teisingumo savo šeimai ir visoms aukoms“, - sakė Susy
Albertini, kurios penkerių metų duktė su savo
tėvu žuvo per katastrofą.
Tyrime dėl nužudymo minimi dešimt įtariamųjų, tarp jų -
laivo kapitonas Francesco Schettino,
bulvarinių dienraščių pramintas „Kapitonu Bailiu“ už tai, kad
ilgiau nei valandą delsė evakuoti žmones iš skęstančio laivo, o
vėliau paliko lainerį, kai jame dar buvo įstrigusių žmonių.
„Tai mums labai sunku“, - sakė 35 metų Maddelein Soria, padavėjos iš Peru Erikos Fani Sorios Molinos, kuri žuvo
per katastrofą, sesuo.
„Tai kažkas, kas liks su mumis visą gyvenimą. Esu čia, kad
atiduočiau pagarbą savo seseriai. Jaučiuosi tarsi vėl būčiau su
ja“, - sakė ji.
Tarp žuvusių keleivių, išplaukusių į kruizą po Viduržemio
jūrą prabangiu laineriu, 12 buvo iš Vokietijos, septyni - iš
Italijos, šeši - iš Prancūzijos, po du iš Peru ir JAV, po vieną
iš Vengrijos, Indijos ir Ispanijos.
Katastrofą išgyvenę žmonės, kurie atvyko į ceremoniją,
prisiminė tos nakties paniką, kai šimtai žmonių turėjo šokti į
šaltą vandenį, leistis virvinėmis kopėčiomis į tamsą ar
evakuotis sraigtasparniu, kai kelios gelbėjimosi valtys
neišsiskleidė.
„Atvykome, nes norėjome pareikšti savo dėkingumą. Mes
išgyvenome“, - sakė Ronaldas Dotsas iš Ispanijos, kuris tuo laivu
plaukė su žmona ir sūnumi.
Katastrofą išgyvenęs prancūzas Jacques'as Massonas sakė: „Kuo daugiau praeina laiko, tuo labiau jaučiuosi
traumuotas ... Žinau, kad niekada nebegrįšiu į šią salą“.
Kita „Costa Concordia“ plaukusi prancūzė, Daniele Dubuc, išlipusi iš kelto apsiverkė. „Manau, kad svarbu būti
čia“, - sakė ji.
Pasak D. Dubuc, ji su vyru mėgo pramoginius šokius ir mėgavosi
jais to kruizo metu, bet „tragedija atėmė norą šokti“.
Daugelis sakė, kad taip pat atvyko padėkoti vietos gyventojams,
kurie puolė traukti iš vandens drebančius žmones, nešė jiems
maistą ir antklodes.
Per sausakimšas pamaldas bažnyčioje, kuri prieš metus buvo
tapusi laikinu prieglobsčiu permirkusiems žmonėms pirmosiomis
valandomis po tragedijos, buvo išstatyti daiktai iš laivo -
gelbėjimo liemenė, virvės galas, duonos gabalėlis ir Dievo Motinos
statulėlė.
„Jūs šioje bažnyčioje esate namuose“, - grįžusiems laivo
keleiviams sakė tėvas Lorenzo Pasquotti, kuris
lygiai prieš metus atvėrė jiems bažnyčios duris.
Sekmadienį taip pat bus įteikti apdovanojimai gelbėtojams,
kurie iš pradžių kelias savaites ieškojo likusių gyvų žmonių,
tokių kaip viena jaunavedžių pora iš Pietų Korėjos, ištraukta
iš laivo gilumos, o vėliau pradėjo niūrias žuvusiųjų paieškas
užlietuose skyriuose.
Po tylos minutės 20 val. 45 min. Grinvičo (22 val. 45 min.
Lietuvos) laiku - tiksliai tuo metu, kai laivas rėžėsi į uolą,
visi šios 1,5 tūkst. gyventojų turinčios jūreivių salos
žvejybiniai laivai įjungs sirenas tragedijos aukoms pagerbti.
Tada iš uosto bus paleisti 32 žibintai - po vieną kiekvienam
žuvusiajam.
Laivo savininkai - bendrovė „Costa Crociere“, valdanti
didžiausią Europoje kruizinių laivų flotilę - taip pat
organizuoja pamaldas visų savo laivų koplytėlėse, o jų vėliavos
bus nuleistos iki pusės stiebo.
„Costa Concordia“ įgula buvo daugiatautė, todėl kompanija
gedulingas katalikiškas pamaldas organizuoja Limoje ir Maniloje,
musulmonų apeigas - Balyje ir Džakartoje, hinduistų ceremonijas -
Goa ir Mumbajuje, taip pat - budistų ceremoniją Šanchajuje.
„Costa Crociere“ paprašė tragediją išgyvenusių žmonių
nedalyvauti ceremonijose Džilijo saloje, nes ten trūksta vietos, bet
dešimtys laivo katastrofą išgyvenusiųjų, kurie kalba apie
nepraeinančias traumos pasekmes, šio prašymo nepaisė.
Lygiai prieš metus, kapitono nurodymu, „Costa Concordia“ mėgino
atlikti „saliutą“ salai, praplaukdamas dideliu greičiu netoli
kranto, tačiau atsitrenkė į grupę povandeninių uolų, žinomų
kaip „Le Skolė“. Galiausiai laivas smarkiai pasviro ir atsirėmė į
uolėtą priekrantės dugną.
Kai galiausiai buvo liepta palikti laivą, evakuacija buvo
chaotiška, nes laivas gulėjo pakrypęs beveik 90 laipsnių kampu, o
buvusios sienos virto lubomis ir grindimis.
Šimtai žmonių, negalėjusių įsėsti į gelbėjimo valtis,
šoko į šaltą jūros vandenį tamsoje, nuslydo nuo laivo korpuso
arba buvo nublokšti sraigtasparnio sukelto oro srauto.
Laivas iki šiol guli priekrantėje ir yra gerai matomas iš
Džilijo uosto. Operaciją, per kurią aprūdijusį korpusą
planuojama pakelti nuo jūros dugno ir nutempti į uostą, kur jis
būtų supjaustytas, teko ne kartą sustabdyti dėl techninių
kliūčių.
Gelbėjimo darbų koordinatoriai šeštadienį sakė, kad
precedento neturinti ir 300 mln. eurų kainuosianti operacija laivui
iškelti bus baigta iki rugsėjo.
