Šį švaistymą lemia bloga infrastruktūra ir sandėliavimo
priemonės besivystančiame pasaulyje, taip pat vartojimą
skatinančios akcijos, tokios kaip pasiūlymai „perki vieną, kitą
gauni nemokamai“, ir vartotojų išrankumas išsivysčiusiose šalyse,
sakoma Londone įsikūrusio Mechaninės inžinerijos instituto
parengtame dokumente.
Kasmet pasaulyje pagaminama 4 mlrd. tonų maisto, o 30-50 proc.
šio kiekio lieka nesuvartojama, sakoma ataskaitoje „Pasaulinis
maistas: taupumas - ne yda“.
Viena iš didžiausių švaistūnių pasirodė esanti Didžioji
Britanija, kur apie 30 proc. daržovių derliaus lieka nenuimta, nes
jos neprekinės išvaizdos ir negali būti parduotos prekybos
centruose.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Europos ir Jungtinių Valstijų
vartotojai išmeta apie pusę nusipirkto maisto.
Instituto energetikos ir aplinkos katedros vadovas dr.Timas Foxas
sakė: „Pasaulyje švaistomo ir prarandamo maisto kiekis
sukrečia.“
„Tas maistas galėtų būti panaudotas išmaitinti gausėjantiems
pasaulio gyventojams, tačiau tiems, kas mūsų laikais badauja, -
pridūrė jis. - Tai taip pat nereikalingas žemės, vandens ir
energijos išteklių, panaudotų gaminant, perdirbant ir paskirstant
tą maistą, eikvojimas.“
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad 550 mlrd. kubinių metrų
vandens nueina niekais, naudojant drėkinti pasėliams, kurių derlius
lieka nesuvalgytas.
Institutas nurodė, kad vandens poreikis iki 2050 metų gali
pasiekti 10-13 trilijonų kubinių metrų.
„Jungtinės Tautos prognozuoja, kad pasaulio gyventojų skaičius
pasieks 9,5 mlrd. iki 2075 metų, todėl reikės išmaitinti trimis
milijardais daugiau žmonių“, - sakė T.Foxas.
