Varšuvoje užvirė polemika – ar etiška buvusiam šalies prezidentui pelnytis privačioje įmonėje, kuri suklestėjo iš įtartinų valstybinių užsakymų?
Būtent tokie gandai šiuo metu sklando Varšuvoje po to, kai didžiausias šalies dienraštis „Gazeta Wyborcza” paviešino A. Kwasniewskio ryšius su Lenkijos ir Ukrainos milijardieriais Janu Kulczyku bei Viktoru Pinčuku.
Juolab kad sprendimus dėl tokių užsakymų priimdavo seni eksprezidento bičiuliai, tiksliau, buvę jo pavaldiniai iš tų laikų, kai jis vadovavo kairiųjų partijai.
Atlygis – už patarimus
Ginčų dėl A. Kwasniewskio moralumo kilo po to, kai „Gazeta Wyborcza” kažkokiu būdu gavo ir paviešino informaciją apie tai, jog eksprezidentas eina brangiai mokamo konsultanto pareigas milijardieriaus J. Kulczyko koncerne.
Dienraščio tvirtinimu, už patarimus „Kulczyk Investments” A. Kwasniewskis kas mėnesį gauna 52 tūkstančių zlotų (43,7 tūkst. litų) atlygį. Ši suma yra beveik 6 kartus didesnė nei valstybės mokama 9 tūkst. zlotų (7,6 tūkst. litų) prezidento pensija.
Oficialiai „Kulczyk Investments” eksprezidentui moka už konsultacijas dėl investicijų Lenkijoje ir Ukrainoje. Vis dėlto įtariama, jog milijardierius tokiu būdu A. Kwasniewskiui atsidėkoja už jo prezidentavimo metu gautus vertingus valstybinius užsakymus.
Mat tuo metu šalį valdė Kairiųjų demokratų sąjunga, kuriai iki prezidentavimo vadovavo būtent A. Kwasniewskis.
Prarado moralinį autoritetą?
Nei A. Kwasniewskis, nei „Kulczyk Investments” į žiniasklaidos įtarimus neatsakė. Koncernas tik paviešino, kad konsultantais jame dirba ir du buvę įtakingi Vakarų pasaulio politikai.
Vokietijos eksprezidentas Horstas Köhleris koncernui pataria dėl investicijų Afrikoje, o buvęs JAV prezidento Baracko Obamos patarėjas saugumo klausimais Jamesas L. Jonesas – Artimuosiuose Rytuose.
Keli kairieji politikai, buvę eksprezidento bendražygiai, mėgino ginti A. Kwasniewskį teigdami, jog valstybės skiriama pensija jam paprasčiausiai yra per maža, o privačiose įmonėse uždarbiauja ir buvę Vakarų šalių vadovai.
Bet dauguma apžvalgininkų negailestingai kritikavo A. Kwasniewskį ir priminė, jog jis dėjosi moraliniu autoritetu, kritikavo etinius tiek valdančiųjų, tiek opozicijos politikų prasižengimus.
Be to, eksprezidentas iš valstybės kas mėnesį gauna papildomai po 12 tūkstančių zlotų biuro veiklai, o tai, anot apžvalgininkų, jį įpareigoja būti moraliniu pavyzdžiu.
Garsus žurnalistas, buvęs diplomatas Jaroslawas Gugala pareiškė, kad A. Kwasniewskis visiems laikams prarado moralinį autoritetą, nes pasirinko tarnavimą ne tautai, bet piniguočiui.
Manoma, jog skandalas užkirs kelią eksprezidento svajonėms apie grįžimą į didžiąją politiką ir siekį tapti premjeru.
A. Kwasniewskį tokiam žingsniui nuolat įkalbinėja kairiosios partijos, neberandančios kito charizmatiško lyderio, tačiau kilęs skandalas greičiausiai galutinai palaidos šias viltis.
Ukrainos oligarchų pėdsakas
Varšuvos žiniasklaida įtaria, jog per Oranžinę revoliuciją Kijeve A. Kwasniewskis irgi galėjo vykdyti kokias nors slaptas oligarchų užduotis.
„Gazeta Wyborcza” paviešino, jog tais pačiais 2004 m. įsteigtą A. Kwasniewskio fondą „Amicus Europeo” remti ėmėsi tuomečio Ukrainos prezidento žentas naftos ir dujų oligarchas V.Pinčukas.
Televizijos TVN duomenimis, V. Pinčukas vien 2006 metais į minėtą fondą pervedė milijoną zlotų.
Per ES misijos derybas su Ukrainos prezidentu Leonidu Kučma pastarasis po ilgų įkalbinėjimų sutiko surengti pakartotinius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo demokratinė opozicija.
Lenkijos politologai ir verslo analitikai dabar neatmeta, kad A. Kwasniewskis galėjo pasitarnauti ne tiktai J. Kulczykui, bet ir V. Pinčukui.
Turtuolio priedanga – sovietų saugumas?
Žurnalas „Forbes” 62 metų J. Kulczyko turtą įvertino 9,7 mlrd. zlotų (8,2 mlrd. litų). Jis užima 463-iąją vietą turtingiausių žmonių sąraše.
Lenkijos žiniasklaida įtaria, jog sovietmečiu su tėvais į Vokietiją gyventi persikėlęs J. Kulczykas galimybės užsiimti verslu gimtinėje neprarado todėl, jog buvo slaptasis saugumo agentas.
Aukso laikai J.Kulczykui atėjo Lenkijai pasukus kapitalizmo linkme, kai jo įmonė 1991 m. be jokio konkurso gavo 150 mln. zlotų vertės užsakymą parūpinti vokiškų automobilių Lenkijos policijai ir saugumui.
J. Kulczykui lobstant iš panašių užsakymų ir pusvelčiui superkant ir vakariečiams brangiai perparduodant valstybines įmones žiniasklaida jį praminė milijonieriumi, kuris nieko negamina, bet klesti iš bičiuliavimosi su šalį valdančiais kairiaisiais politikais.
Vėliau J.Kulczykas ėmė tiesti autostradas, sėkmingai metėsi į telekomunikacijos, nekilnojamojo turto, naftos verslą.
Dėl korupcinių aferų kairiesiems praradus valdžią Seimas 2004 m. ėmė nagrinėti vadinamąją „Orlengate” aferą dėl neteisėto firmos direktoriaus Andrzejaus Modrzejewskio arešto. Direktorius dėl išgalvotų kaltinimų buvo areštuotas akcininkų metinio susirinkimo išvakarėse vien todėl, kad į jo vietą būtų paskirtas kitas vadovas.
Per Seimo tyrimą paaiškėjo, jog „Orlen” likimą slaptuose susitikimuose su A.Kwasniewskiu ir premjeru Leszeku Milleriu derino būtent J.Kulczykas. Šoką sukėlė ir paviešintas saugumiečių pranešimas apie slaptus J. Kulczyko susitikimus su buvusiu KGB agentu Vladimiru Alganovu.
Pastarasis siekė padėti Rusijos naftos firmoms perimti Gdansko naftos perdirbimo įmonę ir prašė, kad J. Kulczykas pakalbėtų apie tai su savo bičiuliu prezidentu A. Kwasniewskiu.
Seimo komisijos demaskavimai padėjo įrodyti „Orlen” direktoriaus atleidimo neteisėtumą, tačiau korupciniai kaltinimai niekam nebuvo pateikti. Išsigandęs galimo arešto J. Kulczykas skubiai persikėlė gyventi į Londoną, tačiau kaltinimams subliūškus grįžo į gimtinę ir sėkmingai plėtoja verslą.
