C. Gamester net tenka įsijungti dulkių siurblį, kad šis užgožtų ją persekiojančias melodijas.
Vadinamąjį melodingos ausies sindromą kenčianti moteris kūrinius girdi taip aiškiai ir garsiai, lyg muzika grotų tame pačiame kambaryje, rašo „Daily Mail“.
Britė gerai prisimena dieną, kai jai prasidėjo garsinės haliucinacijos. Tai nutiko 2010-aisiais.
“Atsibudusi ryte išgirdau muziką. Tai buvo „Dieve, sergėk karalienę“ (angl. kalba „God Save the Queen“ – Jungtinės Karalystės himnas, taip pat karališkasis himnas daugumoje Britų sandraugos šalių – Red.)“, - pasakojo C. Gamester.
Himnas niekaip nesibaigė. Tačiau britė dėl to buvo linkusi kaltinti triukšmingus kaimynus. Ji galvojo, kad kūrinys skamba gretimame bute.
Tik vėliau paaiškėjo, kad C. Gamester kenčia retą sindromą.
Senolės girdimų kūrinių sąrašas nesikeičia. Be „Tyli naktis“, jos galvoje nuolat skamba krikščionių himnas „Būk su manimi“ („Abide with Me“) ir daina „Tu niekada nebūsi vienas“ („You‘ll Never Walk Alone“), parašyta miuziklui „Karuselė“ („Carousel“) ir vėliau tapusi futbolo klubo „Liverpool“ himnu.
C. Gamester taip pat nuolat persekioja britų patriotinė daina „Vilties ir šlovės žemė“ ( „Land of Hope and Glory“) ir viena gimtadieninių sveikinimų dainų.
Liverpulyje gyvenanti močiutė yra ne vienintelis žmogus, kenčiantis melodingos ausies sindromą. Jis pasitaiko maždaug vienam iš 10 tūkst. vyresnių nei 65 metų žmonių.
Anot psichiatro Nicko Warnerio, dirbdamas Velse, jis yra sutikęs nemažai tokių vyresnio amžiaus pacientų. Specialistas pabrėžia, kad nuolat žmones persekiojančios melodijos negali būti lyginamos su zvimbimu ausyje.
Tai neturi nieko bendra su ausų problemomis, greičiau su smegenimis.
Kai kurie sindromo tyrėjai mano, kad smegenys žmogui gerai žinomas melodijas atgamina ėmus prastėti asmens klausai.
„Radome labai daug žmonių, kurie girdėjo himnus ir Kalėdų giesmes. Ypač dažnai, apie 50 procentų, kartojasi himnas „Būk su manimi“ “, - pastebėjo N. Warneris.
Liga nepagydoma, tačiau N. Warneris sako, kad pacientams padeda kalbėjimas apie sindromą, veikla, padedanti atitraukti nuo retos būklės dėmesį, bendravimas ir kitokios muzikos klausymasis.
C. Gamester rado ir kitokius kovos su sindromu būdus. Atsikratyti galvoje skambančių melodijų jai padeda grindų valymas dulkių siurbliu, kitų dainų dainavimas perrėkiant galvoje skambančią melodiją, susinervinimas ir liepimas muzikai nutilti.
C. Gamester teigia, kad sindromas ją pradėjo kankinti ėmus vartoti antidepresantus, kurių jai prireikė po sesers Mary mirties.
Nors britė nustojo gerti piliules, melodijas ji toliau girdėjo.
Bėgant laikui britė išmoko susitaikyti su savo būkle.
„Tokiems vargšams kaip aš, sakau: „Per daug dėl to nesijaudinkite, gyvenkite toliau, stenkitės kiek įmanoma geriau leisti laiką ir būkite laimingi“, - sakė moteris.
Teigiama, kad garsines haliucinacijas kentė ir garsus kompozitorius Robertas Šumanas. Šis yra sakęs, kad girdi jam dainuojantį „angelišką chorą“.
