Jis liovėsi vaikščiojęs į tą saloną prieš kelerius metus,
ir jo darbuotojai manė, kad jis kur nors išsikraustė, pasakojo
stilistas Bobas Skuba.
Jo ir jo kolegų komentarai yra vieni pirmųjų, kuriais
apibūdinama, kaip Lanzos bendravo tarpusavyje.
Tyrėjai nerado jokių laiškų ar dienoraščių, kurie galėtų
paaiškinti siaubingo A. Lanzos išpuolio motyvus. Ši tragedija yra
tarp daugiausiai aukų pareikalavusių šaudynių Jungtinėse
Vastijose. Nužudęs savo motiną A. Lanza įsiveržė į pradinę
mokyklą ir nušovė dar 26 žmones, tarp jų - 20 mažų vaikų, o
galiausiai nusišovė pats.
Adamo Lanzos plaukų kirpimas „būdavo labai ilgas pusvalandis“,
sakė stilistė Diane Harty.
„Tai būdavo labai nekomfortiška situacija“, - pasakojo ji. Pasak
jos, ji niekada negirdėjo jo balso, o paauglio motina Nancy Lanza
taip pat nebūdavusi šneki.
Kita stilistė, Jessica Phillips, apie Lanzas
pasakojo panašiai ir pridūrė, kad Nancy Lanza nurodinėdavusi
sūnui, ką daryti ir kur eiti.
Adamas pajudėdavo tik tada, „kai jo motina jam pasakydavo
pajudėti“, sakė B. Skuba.
„Aš sakydavau: „Adamai, ateik“. Jis nepajudėdavo, - pasakojo
jis. - O jo motina turėdavo pasakyti: „Adamai, ateik, jis
pasirengęs“. Lyg būčiau nematomas“.
Pasak B.Skubos, nukirptas Adamas taip pat nesijudindavo iš
kėdės, kol jo neparagindavo motina, o jei koks nors kirpėjas
užduodavo Adamui klausimą, atsakydavo jo motina.
„Jis tiesiog visą laiką žiūrėdavo žemyn į plyteles“, -
sakė B.Skuba.
Buvę klasės draugai anksčiau apie A. Lanzą kalbėjo kaip apie
protingą, bet užsisklendusį mokinį, o vienas buvęs vidurinės
patarėjas vadino jį nerimaujančiu ir droviu. Keli N. Lanzą
pažinoję žmonės vadina ją rūpestinga motina.
Šią savaitę paskelbti skyrybų dokumentai rodo, kad N. Lanza
turėjo įgaliojimus priimti visus sprendimus dėl Adamo auginimo.
Skyrybos buvo įteisintos 2009 metų rugsėjį, kai A. Lanzai buvo
17-a.
