Po tragedijos Amerikoje - ir ašaros, ir padėkos

2012 m. gruodžio 17 d. 09:17
lrytas.lt
Konektikuto valstijos Niutauno miesto gyventojai Kalėdas sutiks kitaip nei visas pasaulis. 27 žudiko aukų, daugiausia mažamečių pradinukų, gedintys amerikiečiai slepia šventines puošmenas ir skendi skausme.
Daugiau nuotraukų (1)
Žiaurus penktadienio išpuolis Sandi Huko pradinėje mokykloje ir galimi žudiko, kuris po nusikaltimo nusišovė, motyvai visą savaitgalį buvo aptarinėjami tiek žiniasklaidoje, tiek amerikiečių namuose, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis AP, „Reuters“, „Daily Mail“.
Net 30 metų skrodimą atliekantis medikas Wayne’as Carveris su skausmu atskleidė niekada nematęs taip sudarkytų aukų kūnų – jo apžiūrėtas aukas kliudė nuo trijų iki vienuolikos kulkų.
Įtariamas 20-metis žudikas Adamas Lanza nušovė dvidešimt 6–7 metų vaikų ir šešias mokyklos darbuotojas, tarp jų – mokyklos direktorę Dawn Hochsprung. Prieš tai įtariamasis dar nužudė ir savo motiną.
Žudynės mokykloje, pareikalavusios 26 žmonių gyvybės, truko vos kelias minutes.
Tačiau tragedijos liudininkai su išgąsčiu pasakoja, kad ir per tokį trumpą laiką galėjo žūti kur kas daugiau mažamečių, jei ne didvyriški kai kurių mokytojų veiksmai.
Nuo kulkų užstojo savo kūnu
Žudikui jėga įsiveržus į mokyklą, kai kurie įstaigos darbuotojai nėrė po stalais norėdami išvengti kulkų. Tačiau mažiausiai keturios Sandi Huko pradinės mokyklos darbuotojos pasielgė kitaip.
Mokinių tėvai už drąsą ir pasiaukojimą bus visuomet dėkingi penktadienį žuvusiai mokytojai Victoriai Soto. Jauna 27 metų pedagogė buvo nušauta, kai bandė nuo žudiko kulkų užstoti mažamečius.
Policija V.Soto artimiesiems papasakojo, kad mokytoja, ėmus siautėti žudikui, skubiai suvedė vaikus į sandėliuką. Tačiau tuomet akis į akį susidūrė su įtariamuoju A. Lanza.
V. Soto stojo tarp žudiko ir moksleivių – užstojo juos nuo kulkų savo kūnu. Pirma mokytoja dar pamelavo, kad vaikai yra sporto salėje.
„Tada į ją šauta ir ji tragiškai žuvo. Didžiuojuosi Vicki instinktu ginti vaikus. Mūsų akyse ji – didvyrė”, – sakė pedagogės pusbrolis Jimas Wiltsie.
Panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ir 24 metų mokytoja Kaitlin Roig, kurios, tiesa, žudiko kulkos nepalietė.
Kai staiga sudužo klasės langai, K. Roig vedė pamoką maždaug 20 vaikų. Pedagogė išgelbėjo moksleivių gyvybę skubiai nuvesdama juos į tualetą.
„Pastačiau vieną savo moksleivių ant klozeto viršaus. Kartojau: „Viskas bus gerai.”
Liepiau jiems tūnoti tyliai, nes bijojau, kad atėjęs žudikas mus išgirs ir pradės šaudyti į duris. Pasakiau: „Ten dabar yra blogi žmonės. Turime sulaukti gerų”, – pasakojo K. Roig.
Moteris pabrėžė, kad vaikai elgėsi labai paklusniai, kartojo, jog nenori mirti, o nori sulaukti Kalėdų.
Žudikas beldėsi į duris
Tragiškus įvykius išgyvenusi 50-metė muzikos mokytoja Maryrose Kristopik dabar pasakoja, kad pasigirdus šūviams ji su 15 vaikų užsibarikadavo sandėliuke ir paskambino pagalbos tarnyboms.
Vaikai ir mokytoja išsigandę klausėsi, kaip į duris belsdamasis žudikas šaukė: „Įleiskite mane į vidų!”
„Laikėmės už rankų, apsikabindavome, bandžiau su jais šiek tiek kalbėtis. Taip pat meldėmės, kai vienas iš vaikų pasiūlė sukalbėti maldą”, – prisimena M. Kristopik.
Prasidėjus išpuoliui M. Kristopik muzikos pamokoje dalyvavę ketvirtaklasiai per televizorių žiūrėjo „Spragtuką” ir niekaip nenujautė artėjančios nelaimės.
Ašaros tryško ir prezidentui
Žudynės artėjančias šventes aptemdė visiems amerikiečiams. Tauta pasinėrė į gedulą.
Su Sandi Huko pradinės mokyklos tėvais dirbanti psichologė Jeannie Pasacreta atskleidė, kad Niutaune ir jo apylinkėse atšaukiami Kalėdų vakarėliai, nukabinamos šventinės dekoracijos.
Mokinių tėvams ne tik aiškinama, kaip susidoroti su skausmu, bet ir ką kalbėti savo vaikams.
„Tai kelia nerimą, ypač Niutaune, kurį mes visada laikėme saugiausia vieta Amerikoje”, – vietos nuotaikas apibūdino vienos iš Sandi Huko mokyklos auklėtinių tėvas Stephenas Delgiadice’as.
Ašarų negali sulaikyti ne tik aukų artimieji ir draugai. Iš karto po tragedijos spaudos konferenciją surengęs JAV prezidentas Barackas Obama irgi netramdė emocijų.
Šalies vadovas, reikšdamas užuojautą dėl žuvusiųjų, akivaizdžiai stengėsi susikaupti ir šluostėsi ašaras.
„Dauguma žuvusiųjų buvo vaikai, nuostabūs 5–10 metų vaikučiai. Jų laukė visas gyvenimas, gimtadieniai, išleistuvės, vestuvės ir jų pačių vaikai”, – kalbėjo Baltųjų rūmų šeimininkas.
Tada B. Obama kelioms sekundėms nutilo sunkiai kvėpuodamas ir nubraukė akių kampučiuose ištryškusias ašaras.
Ryžtingų veiksmų žadantis imtis B. Obama sekmadienį taip pat apsilankė pačiame Niutaune.
Klaidingai įtarinėtas brolis
Iš karto informacija apie žudynes buvo miglota. Kelias valandas buvo netgi klaidingai skelbiama, kad mokykloje šaudė ne A. Lanza, o jo 24 metų brolis Ryanas Lanza.
Vėliau ši informacija buvo paneigta. Naujajame Džersyje gyvenantis R.Lanza buvo apklaustas pareigūnų, bet paleistas nepateikus jam kaltinimų.
Vienas pareigūnas sakė, jog nemanoma, kad R. Lanza būtų suvaidinęs kokį nors vaidmenį šiose žudynėse.
Tyrėjai norėjo patikrinti jo kompiuterius ir telefono pokalbius, bet R. Lanza patikino, kad su broliu nebendravo maždaug nuo 2010 metų.
Konektikuto pareigūnai jau atskleidė, kad žudikas į mokyklą penktadienį nebuvo įleistas. Jis į ją įsiveržė jėga, nors pastate neseniai ir buvo įrengta nauja apsaugos sistema.
Policija teigia surinkusi ir „gerų įrodymų” dėl nusikaltimo motyvų, nors daugiau informacijos nepateikia.
Pats mokėsi žudynių vietoje?
Tačiau A. Lanzos ryšiai su Sandi Huko mokykla vis dar migloti. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad jo 52 metų motina Nancy Lanza, kurią įtariamasis nušovė prieš nuvažiuodamas į mokyklą, čia dirbo pavaduojančia mokytoja.
Vis dėlto tyrėjai jokio ryšio tarp N. Lanzos ir mokyklos nenustatė. Jos pavardės nėra ir darbuotojų sąrašuose. Tiesa, girdėti kalbų, kad žudikas pats mokėsi Sandi Huko pradinėje mokykloje.
Pažinojusieji įtariamojo šeimą jau atskleidė, kad N.Lanza pati yra mokiusi savo sūnų šaudyti.
Nusikaltimą atžala įvykdė motinos vardu registruotu ginklu, nuvažiavo į mokyklą velionės automobiliu.
Mažiausiai vienas liudininkas pasakojo, kad įtariamasis, šaudydamas į dviejų klasių pradinukus, neištarė nė žodžio.
Dėmesys 20-mečio žudiko asmenybei
Ieškodami žudynių motyvų amerikiečiai gilinasi ir į įtariamojo A. Lanzos gyvenimo detales. Dauguma buvusių jo bendramokslių jaunuolį apibūdina kaip drovų, pamišusį dėl kompiuterinių žaidimų ir „kitokį”.
Kalbintieji negalėjo prisiminti nė vieno A. Lanzos draugo.
A. Lanza ir jo motina N. Lanza, kuri buvo pasiturinti moteris, gyveno klestinčiame Niutaune, esančiame 95 km į šiaurės rytus nuo Niujorko.
Jų kaimynai yra gydytojai ar aukštus postus tokiose bendrovėse kaip „General Electric”, „Pepsi” ir IBM užimantys žmonės.
A. Lanzos tėvai 2008 metais padavė skyrybų prašymą. Įtariamojo tėvas Peteris Lanza sukūrė kitą šeimą ir gyvena Stamforde.
Užpuoliko teta Marsha Lanza atskleidė, kad jos sūnėną augino mieli, rūpestingi tėvai, kurie nedvejodami būtų prašę psichologų pagalbos sūnui, jeigu tik jos būtų prireikę.
„Nancy nebuvo iš tų, kurie neigia realybę”, – sakė M.Lanza. Jos vyras taip pat matė Adamą birželį ir nepastebėjo nieko neįprasta.
Niutauno gyventoja Catherine Urso sakė, kad jos sūnus pažinojo žudiką ir prisimena jį dėl jo savito stiliaus – jis visada vilkėjo neįprastus juodus drabužius. „Sūnus sakė, kad jis buvo labai liesas, labai uždaras, vienas iš gotų”, – pažymėjo moteris.
A. Lanza mokėsi Niutauno vidurinėje mokykloje, o keliuose pastarųjų metų pranešimuose buvo minimas tarp garbės moksleivių.
Įtariamojo brolis R. Lanza atskleidė, kad jis kentėjo nuo Aspergerio sindromo – autistinio vystymosi sutrikimo, dėl kurio pasireiškia sunkumai bendraujant. Tiesa, specialistai nemano, kad tarp šio sutrikimo ir žudynių gali būti koks nors ryšys.
Smurto istorija: žudynės JAV mokymosi institucijose
1. Virdžinijos technikos universitetas, 33 aukos. 2007 metų balandžio 16-ąją studentas iš Pietų Korėjos Seung-hui Cho studentų bendrabutyje ir vienoje auditorijoje nužudė 32 žmones, o po to nukreipė ginklą į save.
2. Teksaso universitetas, 17 aukų. 1966 metų rugpjūtį buvęs JAV jūrų pėstininkų snaiperis Charlesas Whitmanas šaudė į žmones iš stebėjimo bokštelio studentų miestelyje.
3. Kolumbaino vidurinė mokykla, 15 aukų. 1999-ųjų balandžio 20 dieną 18-metis Ericas Harrisas ir metais jaunesnis Dylanas Kleboldas paleido ugnį mokykloje, o po to nusišovė bibliotekoje.
4. Red Leiko vidurinė mokykla, 10 aukų. 2005 metų kovą septyniolikmetis Jeffrey Weise’as iš pradžių namie nušovė savo senelį, o tuomet ėmė šaudyti mokykloje. Paauglys po to nusišovė.
5. Ajovos universitetas, 6 aukos. 1991-ųjų lapkritį 27 metų studentas iš Kinijos Gang Lu 35-ojo kalibro revolveriu nušovė 5 žmones. Jis esą įniršo dėl to, kad jo daktaro disertacija nebuvo nominuota akademiniuose apdovanojimuose.
6. Amišų bendruomenės mokykla Pensilvanijoje, 6 aukos. 2006-ųjų spalį 32 metų Charlesas Carlas Robertsas šaltakraujiškai nušovė penkias 7–13 metų mergaites ir nusižudė.
7. Džonsboro pagrindinė mokykla, 5 aukos. 1998-aisiais 10 metų Mitchellas Johnsonas ir 8-metis Andrew Goldenas į pamokas atsinešė 7 šaunamuosius ginklus ir ėmė šaudyti į mokinius. Abu šaudžiusieji nusiųsti į jaunimo kalėjimą, iš kurio 2005 metais buvo paleisti.
Kai JAV prezidentas Barackas Obama po žudynių Konektikute ašarodamas pareiškė, kad „ką nors reikia daryti”, tapo aišku: prasideda naujas diskusijų apie šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles ciklas.
„Paradoksalu, kad tą pačią dieną, penktadienį, vaikai taikiniu tapo ir Kinijoje. Bet čia užpuolikas naudojo ne šautuvą, o peilį. Niekas nežuvo.”
Tokį įžvalgą dar penktadienio vakarą paskelbė įtakingas britų savaitraštis „The Economist” ir, žinoma, iš karto pridūrė, kad tai vienodai šiurpūs nusikaltimai.
Ir vis dėlto tragedija Sendi Huko pradinėje mokykloje buvo jau 61-osios panašios masinės žudynės, įvykdytos šaunamaisiais ginklais JAV per pastaruosius 30 metų.
Taip, amerikiečiai iki šiol itin karštai gynė 2-ąją JAV konstitucijos pataisą, piliečiams užtikrinančią teisę įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus.
Tačiau kai žudynės vis kartojasi, o šaunamųjų ginklų skaičius Amerikoje, kur gyvena 314 mln. žmonių, jau pasiekęs 300 mln., nesunku suabejoti, ar garsioji pataisa verta Kalėdų Seneliu dar tikinčių vaikų gyvybės.
Brangina garsiąją pataisą
Klausimas dėl ginklų kontrolės sugriežtinimo po panašaus incidento iškeliamas kiekvieną sykį. Tačiau iki šiol atsakymas buvo toks pat: „Nieko keisti nereikia.”
Skerdynės Virdžinijos technikos universitete, pasikėsinimas į Kongreso narę Gabby Giffords, ataka kino teatre Kolorade, išpuolis sikhų šventykloje Viskonsine – niekas nepakeitė JAV įstatymų leidėjų nuomonės.
Visos pasipiktinimo dėl to, kaip Amerikoje lengva įsigyti šaunamąjį ginklą, bangos atsimušdavo į politinę tikrovę.
O ji susideda iš galingų ginklų pramonės lobistų, viešosios nuomonės prieš griežtesnę ginklų kontrolę ir nenuginčijamo fakto, kad žmogžudysčių skaičius JAV per du dešimtmečius sumažėjęs perpus.
Rugpjūtį AP užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 49 proc. amerikiečių mano, jog šaunamųjų ginklų įsigijimo taisyklių sugriežtinimas pažeistų jų pilietines teises. Priešingai manė tik 43 proc. šalies gyventojų.
Ar bus imtasi veiksmų?
Tačiau dabar žuvo vaikai. Ne kur kitur, o mokykloje – mokydamiesi skaityti, rašyti ir skaičiuoti.
O šaudė 20-metis, ginklus pasičiupęs iš savo motinos – mokytojos, kažin ar edukaciniais tikslais įsigijusios 4 šaunamuosius ginklus. Tarp jų – ir galingą pusiau automatinį šautuvą „Bushmaster”.
Tad nenuostabu, kad B.Obamos reakcija į žinias iš Niutauno buvo ypač jausminga: „Turime susitelkti ir pamiršę politiką imtis reikšmingų veiksmų, kad užkirstume kelią panašioms tragedijoms.”
Baltieji rūmai, žinoma, dar ruošia konkretesnius pasiūlymus Kongresui. Tačiau panašūs raginimai ką nors daryti skamba iš visų pusių.
„Jei JAV griūtų keliai ir žūtų vairuotojai, tai taptų proga pakalbėti apie kelių atnaujinimą. Jei teroristai vis sprogdintų naujas bombas, Kongresas sugriežtintų saugumą.
Bet į naujas masines žudynes šaunamaisiais ginklais mes atsakome tiesiog melsdamiesi, o ne diskutuodami, ką daryti, kad tokios tragedijos nepasikartotų”, – piktinosi „The Washington Post” apžvalgininkė Ezra Klein.
Pavyzdį JAV yra parodę britai
Žinoma, apie uždraudimą įsigyti ginklų privatiems asmenims kalbėti net neverta. Amerikiečiai brangina savo teisę į savigyną, be to, populiaru tvirtinti, kad daugelis žudikų šaudo nelegaliai įsigytais ginklais.
Tačiau statistika byloja priešingai – pavyzdžiui, kad iš 139 šaunamųjų ginklų, kuriuos naudojo užpuolikai per visas JAV užfiksuotas masines šaudynes, daugiau nei 75 proc. buvo įsigyti legaliai.
Bauginantis ir kitas faktas: žmonių, nužudytų šaunamaisiais ginklais, skaičius Amerikoje (vidutiniškai 100 tūkst. gyventojų. – Red.) net 19,5 karto viršija vidurkį kitose panašiai išsivysčiusiose šalyse.
Turbūt nenuostabu, kad po žudynių Konektikute užsienio šalys amerikiečių prašo atsimerkti. Ypač britai, 1996 metais gedėję 17 mažamečių aukų po žudynių Škotijos Danbleino miestelio mokykloje.
Tada žaibiškai priėmus šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo taisykles, privatiems asmenims buvo iš esmės uždrausta įsigyti automatinių šautuvų ir pistoletų.
Sportinių ir medžioklinių ginklų įsigyti įmanoma, bet tiktai pateikus šūsnį reikalingų dokumentų, tarp jų – ir viso būrio psichologų pažymas.
Rezultatas akivaizdus: 2008– 2009 metais Anglijoje ir Velse per nusikaltimus naudojant šaunamuosius ginklus žuvo 39 žmonės. JAV, kur gyvena tik šešis kartus daugiau žmonių, tokių žūčių vien 2008-aisiais užfiksuota 300 kartų daugiau. („The Economist”, „The Washington Post”, AP, LR)
NRA kol kas susilaiko nuo komentarų
JAV nacionalinė šaulių asociacija (NRA), kuri yra didžiausia šalyje lobistinė organizacija, nuolat išdidžiai pažymi, kad Amerika pirmauja pasaulyje pagal skaičių žmonių, žinančių, kaip elgtis su šaunamuoju ginklu.
Tradiciškai respublikonų kandidatus, esą aktyviau nei demokratai ginančius 2-ąją JAV konstitucijos pataisą, palaikanti NRA skelbiasi atstovaujanti dešimtims milijonų amerikiečių.
Tačiau iš tiesų šiai organizacijai priklauso 4,3 mln. amerikiečių – vos 1,36 proc. šalies gyventojų.
Būtent NRA 2004 m. pasiekė, kad Kongresas nepratęstų prieš dešimtmetį priimto federalinio kovinių ginklų draudimo.
Be to, pavyzdžiui, NRA dėka Kolorado valstijoje, kur liepą buvo surengtos žudynės, įstatymai leidžia ne tik laisvai įsigyti ginklų, bet ir nešiotis juos užtaisytus.
Net ir dabar, po žudynių Konektikute, vienas aktyviausių ir garsiausių NRA rėmėjų konservatyvusis radijo laidų vedėjas Rushas Limbaugh piktinasi, kad „liberalai ir pagrindinė žiniasklaida” diskutuoja apie ginklų kontrolę.
„Jie jau skaičiuoja. Tai mane labiausiai nervina – nutiko siaubinga tragedija, o jie ją jau politizuoja”, – kalbėjo R.Limbaugh.
Tiesa, pati NRA, anksčiau po dažnų žudynių nevengusi priminti apie esą neliečiamą 2-ąją Konstitucijos pataisą, šį kartą – bent jau kol kas – nuo komentarų susilaiko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.