Pati mokė šaudyti
Draugai pasakoja, kad Nancy paranojiškai bijojo pasaulio pabaigos ir tikėjo, kad pasaulis pražus smurtinėje ir ekonominėje katastrofoje. Ji visomis išgalėmis siekė, kad išliktų pati, ir dideliame name Konektikute, kuriame gyveno kartu su sūnumi, kaupė maisto, vandens ir ginklų atsargas.
Mintis apie ginklus moterį buvo tiesiog apsėdusi – ji pati mokė savo sūnų Adamą ir jo vyresnįjį brolį Ryaną šaudyti, netgi vesdavosi juos į vietines šaudyklas.
Groteskiška, kad sūnus Adamas ją pačią ir nušovė jos lovoje.
Į motinos galvą buvo suvarytos keturios kulkos – gali būti, kad ji buvo nušauta mieganti. Nušovęs motiną, sūnus pasiėmė tris jos ginklus ir patraukė į Niutauno Sandi Huko pradinę mokyklą, ten nušovė 20 mokinių ir 6 personalo atstovus.
Adamo teta Marsha pasakoja, kad Nancy buvo „savarankiška“, ir jos daug kalbėdavosi apie tai, kaip ji ruošiasi ekonominei krizei. Moteris neslėpė turinti įspūdingą šaunamųjų ginklų kolekciją.
Kolekcijoje buvo ne tik du pistoletai ir pusiau automatinis šautuvas, kurie buvo panaudoti žudynėse, bet ir du tradiciniai medžiokliniai šautuvai.
Ji gyrėsi savo ginklais vietiniame bare ir rodė juos savo sodininkui.
„Ji sakė man, kad jai labiausiai patinka šaudyti“, - sakė Danas Holmesas, prižiūrėjęs sodą prie jos didelio vijokliais apaugusio namo. Jis pasakojo, kad ponia Lanza dažnai mėgdavo su savo berniukais šaudyti į taikinius.
Nemėgo svečių
Pasak sodininko, ponia Lanza, išsiskyrusi su Adamo tėvu Peteriu 2008 metais, nemėgo, kad jos namuose lankytųsi žmonės. „Aš turėdavau paskambinti į duris, ir ji išeidavo manęs pasitikti į lauką, - pasakojo jis. - Tai buvo truputėlį keista. Dar keisčiau, kai pagalvoji apie tai po visko, kas nutiko.“
Jos sūnų Adamą buvę klasės draugai apibūdino kaip „genijų autistą“, bet kartu ir kaip „giliai sutrikusį“ jaunuolį, kuris buvo toks užsisklendęs, kad netgi daugelis jo artimiausių giminaičių nebuvo matę jo keletą metų.
Policija, siekdama išsiaiškinti tikruosius žudiko motyvus, bando sutaisyti jo kompiuterio kietąjį diską, kuris buvo rastas sudaužytas ant grindų jo miegamajame.
Draugai, su kuriais N. Lanza nuolat lošdavo kauliukais, prisiminė, kad niekada nėra lošę jos namuose.
Per 15 žaidimo metų, pakaitomis žaidžiant vis kituose namuose, ponia Lanza nė karto nesurengė žaidimo pas save.
Žaidimo partneriai ir kaimynai ją apibūdino kaip puikią, bet santūrią ledi, kuri mėgdavo paplepėti apie savo sodą.
Tačiau kiti pastebėjo, kad už malonios išorės slypėjo didelis įsitempimas ir nuolatinė savikontrolė.
Kaip ir sodininkas D. Holmesas, jie niekada nematė Adamo, uždaro jaunuolio, kuris beveik ar iš viso neturėjo draugų ir didžiąją savo laiko dalį pralesdavo namuose, dviejuose sujungtuose miegamuosiuose.
Ten jis valandų valandas praleisdavo prie kompiuterio, dažniausiai žaisdamas smurtinius žaidimus.
Atsidavusi motina
Pasak kaimynų, N. Lanza pastaruoju metu stengėsi mažiau dirbti finansų srityje ir daugiau laiko praleisti su savo problemišku sūnumi.
Nepaisant pradinių pranešimų, kad ji buvo mokytoja pradinėje mokykloje, kurioje jos sūnus ėmė šaudyti, ji su ja neturi nieko bendro. Kaimynai ją apibūdina tiesiog kaip „mamą-namų šeimininkę“.
Jos vyresnysis sūnus 24 metų Ryanas Niujorke padarė sėkmingą finansininko karjerą. Tuo tarpu nėra jokių įrodymų, kad 20 metų žudikas iš viso kada nors turėjo kokį nors darbą. Nepaisant priklausomybės nuo kompiuterio, jis laikėsi atokiai nuo socialinių tinklų, neturėjo nei „Facebook“, nei „Twitter“ paskyros.
Ryanas Kraftas, prižiūrėjęs Adamą, kai jam buvo dešimt metų, sakė, kad berniukas buvo linkęs į didelius susierzinimo priepuolius. N. Lanza liepdavo Adamo niekada nepalikti vieno, net kai jis eina į tualetą.
Bet jis prisiminė ją kaip atsidavusią motiną, dėl savo sūnų dariusią viską, ką gali geriausio.
Drovus moksliukas
Žudiko teta Marsha Lanza apibūdino jį kaip „gerą, ramų“ ir „labai labai gabų“ berniuką. Tai sutampa su mokyklos draugų apibūdinimais – pasak jų, jis buvo labai gabus, ypač matematikai, bet itin drovus.
Catherine Urso, kurios sūnus mokėsi kartu su Adamu, sakė, kad jos sūnus Adamą apibūdino kaip „labai silpną, labai atsiskyrusį ir vieną iš gotų“.
Kate Leen, kuri mokėsi kartu su juo ankstyvoje paauglystėje, pasakojo: „Jeigu pasakysi jam „labas“, jis atsakys „labas“, bet tik tiek. Jis nebuvo labai draugiškas.“ Alex Israel, kuri mokėsi su Adamu Niutauno vidurinėje, prisipažino, kad buvo įsitikinusi, jog jis genijus: „Jis buvo kitoks – užsidaręs savyje, nervingas ir labai tylus. Pasakojama, kad jo tėvai, ypač motina, spaudė jį prie mokslų.“
Kiti prisiminė, kad jis nešiodavo juodą portfelį, kai tuo tarpu visi kiti nešiojo kuprines, įstojo į technologijų klubą, įtvirtindamas savo kaip moksliuko reputaciją, ir atsisakė fotografuotis mokyklos metraščiui.
Jo mokslai staiga buvo nutraukti, kai motina susiginčijo su vietos švietimo pareigūnais, ir viskas baigėsi sūnaus lavinimu namuose.
Kentė nuo Aspergerio sindromo
Lanzų šeima į Sandi Huką atsikraustė 1998 metais. Po 10 metų pora išsiskyrė. Pasak gandų, prie santuokos iširimo labai prisidėjo jų jaunesnysis problemų turintis sūnus.
Moteriai nebuvo reikalo dirbti, nes po skyrybų ji gaudavo iš vyro 200 tūkst. dolerių paramą.
Panašu, kad ji atitolo ne tik nuo savo buvusio vyro, bet ir nuo savo vyresniojo sūnaus. Policijos apklaustas Ryanas Lanza sakėsi nematęs brolio nuo 2010 metų.
Brolis pasakė policijai, kad Adamas kentėjo nuo autizmo atmainos - Aspergerio sindromo.
Ekspertų teigimu, šiam sutrikimui būdingas įsitraukimas į vidinį pasaulį, todėl jis negali būti vaikino žudikiško siautėjimo priežastis.
Pasak ekspertų, katastrofą sukėlė visas priežasčių kompleksas – vaikino psichikos problemos, susipynusios su ilgus metus trukusia socialine izoliacija, neadekvačiu padėties vertinimu ir lengvai prieinamu šaunamųjų ginklų arsenalu.
Parengė Jurgita Noreikienė
