Bordo miesto teismas neseniai paskelbė nuosprendį 48 metų Thierry Tilly.
Jis kaltintas pinigų pasisavinimu, žmonių išnaudojimu psichologinio silpnumo ar priklausomybės situacijoje, šantažu, įkalinimu, prievartos kurstymu.
Tačiau tinkamiausias jam suformuluotas kaltinimas – visiškas sąmonės užvaldymas. Neįtikėtinais būdais laimėjęs turtingos ir kilmingos prancūzų šeimos prielankumą vienų velniu, kitų magu vadinamas aferistas privertė juos savanoriškai jam atiduoti mažiausiai 4,5 mln. eurų.
Be to, trys šios šeimos kartos besąlygiškai pakluso jo nurodymams ir 10 metų gyveno atsiribojusios nuo išorinio pasaulio.
Gero žento įvaizdis
Kai kas Th. Tilly pakrikštijo manipuliavimo genijumi da Vinci. Arba Rasputinu. To įrodymas – sugebėjimas tapti aukštuomenės šeimos guru ir dešimt metų lyg už virvučių valdyti 11 jos narių. Vyriausiai jų, de Vedrines’ų šeimos močiutei, tuomet buvo per 80. Jauniausi, jos vaikaičiai, buvo ką tik baigę mokyklą.
Pirmoji į Th. Tilly pinkles 1999 metais įkliuvo 50-metė Ghislaine de Vedrines. Vadovavusi Paryžiaus sekretorių mokyklai, į kurią mokytis suvažiuodavo turtingų šeimų dukterys, Ghislaine nusprendė pastatą renovuoti.
Pažįstamas jai rekomendavo valymo įmonę, kurios vadovu tuomet dirbo Th. Tilly.
Ketvirtą dešimtį įpusėjęs vyriškis nekėlė jokių įtarimų ir buvo panašesnis ne į pavojingą aferistą, o į tobulą žentą. Jis sugebėjo taip įsiteikti Gh. de Vedrines, kad netrukus tapo jos pavaduotoju. Be to, kilmingos šeimos narę jis įtikino, kad ji esanti elito atstovė, prieš kurią masonai, Rozenkreicerių ordinas ir pedofilai rengia sąmokslą.
Įtikinęs Gh. de Vedrines, kad iš tiesų yra slaptasis NATO agentas, Th. Tilly garantavo, jog tik jis sugebės ją apsaugoti.
Nuo tada moters vadovaujama mokykla buvo paversta sustiprintos priežiūros įstaiga, kur viską stebėjo kameros. Pati Ghislaine žvilgsnį pradėjo slėpti po tamsintais akiniais ir nuolat regėjo ją sekančius baltos spalvos automobilius bei įtartinus vyrus.
Jos sutuoktinis Jeanas Marchand’as vėliau žurnalistams prisipažino, kad tam tikras žmonos elgesys jam kėlė nerimą, tačiau Th. Tilly elgėsi padoriai ir neatrodė įtartinas.
Tačiau J. Marchand’as dar neįtarė, kad jo žmonos guru tapęs aferistas sugriaus šeimą ir prieš jį nuteiks ne tik sutuoktinę, bet ir vaikus.
Artimuosius kaltino orgijomis
Per trumpą laiką versija, kad jų kilmingai šeimai gresia pavojus, Ghislaine įtikino savo motiną, du brolius, jų žmonas ir jaunesniojo brolio vaikus. Taip pat savo sūnų ir ką tik ištekėjusią dukterį.
Vieną dieną į namus sugrįžusi Ghislaine, po kojomis savo vyrui J. Marchand’ui sviedusi džiovintų gėlių puokštę ir pirštinę, pareiškė, kad tai jo „blogio tinklo įrodymai”. Ji sakė žinanti apie vyro priklausymą sektai, paliepė susikrauti daiktus ir nešdintis iš namų.
Kiek vėliau J. Marchand’as elektroniniame laiške aptiko, kad tokią sceną su konkrečiomis jos detalėmis iškelti nurodęs Th. Tilly. Be to, vyras pastebėjo, kad ištuštinta ir jų šeimos banko sąskaita. Tačiau tuo metu jau vis daugiau de Vedrines’ų šeimos narių ėmė elgtis keistai, kol galiausiai nutraukė bet kokius ryšius su likusiais artimaisiais.
2001 metais paveikti Th. Tilly kalbų apie prieš juos rengiamą sąmokslą nuo pasaulio visiškai atsiribojo 11 šios šeimos narių – trys kartos.
Prancūzijos pietvakariuose Lo ir Garonos departamente, Monflankene, esančioje XVI a. šeimos pilyje užsidarė iš garsios aukštuomenės šeimos kilusi devintąją dešimtį pradėjusi Guillemette de Vedrines, jos duktė, du sūnūs su žmonomis ir dalis anūkų.
Vienas sūnų – garsus Bordo ginekologas Charles’is Henri prieš kiek laiką dalyvavo Prancūzijos savivaldos rinkimuose. Nutraukti ryšius su pasauliu jis nusprendė per vieną savaitgalį.
Likusius šeimos narius ar bičiulius de Vedrines’ų šeima ėmė kaltinti priklausymu sektoms, dalyvavimu juodosiose mišiose, orgijose. Guru paveikti vyresnieji net vaikams neatskleisdavo savo telefono numerių.
Monflankene gyvena apie 2400 puikiai vieni kitus ir vietos aristokratų šeimą pažįstančių žmonių. Netrukus aplinkiniai pradėjo šnibždėtis apie keistą pilies gyventojų elgesį.
Viešumoje jie pasirodydavo tik retkarčiais ir visuomet po du arba tris, o su miestelėnais tik pasisveikindavo. Priklausymu masonams jie apkaltino net nuvargusį seną miestelio ūkininką.
Vėliau paaiškėjo, kad norėdami išeiti iš namų įbauginti de Vedrines’ai kaskart turėdavo informuoti Th. Tilly. Tada jis užtikrindavo, kad tuoj pats atsiųs „savo vyrus”, apsaugosiančius juos pavojingame išorės pasaulyje.
Veikė ir per atstumą
Paranoikais tapusi aukštuomenės šeima savo pilį pavertė bunkeriu, kur jų gelbėtojas įtaisė filmavimo kameras ir klausymosi įrangą.
Be to, ištuštinę bankų sąskaitas, pardavę papuošalus, brangius stalo įrankius, aplink Arkašoną ir Bordo turimą nekilnojamąjį turtą, pinigus aristokratai perdavė geradariui Th. Tilly. Juk jis pažadėjęs apsaugoti ne tik juos, bet ir turtą, kurio taip pat gviešiasi žydai, masonai, pedofilai ir gėjai.
Nepaisant puikaus išsilavinimo ir gero darbo, de Vedrines’ai liovėsi dirbti, tad didžiąją laiko dalį praleisdavo prie televizoriaus arba žaisdami stalo tenisą.
Nebeturėdami pajamų jie nebemokėjo ir mokesčių, todėl po dvejų užsisklendimo metų valstybė už skolas konfiskavo visus pilies baldus.
Tuomet 11 savanorišką kalėjimą pasirinkusių giminaičių išsikraustė į kitą už kelių kilometrų esantį šeimai priklausantį namą.
Neįtikėtina, kad šeimai užsidarius pilyje jų saugotojas Th. Tilly pats išsikraustė į Jungtinę Karalystę, tad visus nurodymus jiems siųsdavo telefonu arba elektroniniu paštu. Bet net jam nesant šalia de Vedrines’ams nekilo jokių įtarimų.
Tik vėliau paaiškėjo, kad viena Th. Tilly taktikos dalių – regzti intrigas šeimoje, skatinti nepasitikėjimą, liepti vieniems šeimos nariams sekti kitus, o kartais net bausti.
Galiausiai 2008-aisiais vienuolika užsisklendusių, paranojos apimtų aristokratų persikraustė į Oksfordą, kad būtų kuo arčiau savo sergėtojo.
Čia garbinga prancūzų šeima patyrė visišką nuosmukį. Mediku Prancūzijoje dirbęs Charles’is Henri tapo sodininku, kiti įsidarbino pardavėjais.
Tačiau visas uždarbis ir toliau keliaudavo Th. Tilly.
Viena jauniausių šeimos narių Diane de Vedrines teisme pasakojo, kad Th.Tilly šeimai palikdavo labai mažai pinigų.
„Sekmadieniais apeidavome prekybos centrus ir susirinkdavome baigusį galioti jogurtą ar pasenusią duoną.
Aš vienintelė vis dar mokiausi, todėl kasdien iš valgyklos paimdavau vaisių, kad vėliau turėtume ką valgyti”, – teisme liudijo jauna mergina.
Manoma, kad per 11 metų visiškai nuskurdę ir sužlugdyti de Vedrines’ai savo guru atidavė maždaug 4,5 mln. eurų. Ši suma dar išaugo priskaičiavus pinigus už parduotus baldus, paveikslus, papuošalus ir paslaptingajam gelbėtojui atiduotus atlyginimus.
Tuo metu, kai kadaise turtingai gyvenusi aristokratų šeima pradėjo vos sudurti galą su galu, Th. Tilly gyvenimas darėsi vis sotesnis ir geresnis.
Išdavikę liepė nubausti
Pirmoji geradariu guru suabejojo buvusio ginekologo žmona ir Diane de Vedrines motina Christine. Ji labiausiai nusivylė tuo, kad jos dukteriai Th. Tilly nepadėjo gauti žadėtojo tobulo išsilavinimo.
Apie apnikusias abejones ji nedrąsiai užsiminė kitiems šeimos nariams, bet už tai jai teko skaudžiai sumokėti.
Sužinojęs apie skleidžiamas erezijas Th. Tilly liepė namiškiams išdavikei skirti fizinių ir psichologinių bausmių. Ji buvo mušama, kelias dienas be miego turėjo išsėdėti ant kėdės, vėliau – slopinama vaistais.
Šio įvykio sukrėsta Ch. de Vedrines nusprendė pabėgti, tad pagalbos paprašė parduotuvės, kurioje dirbo, savininko.
Būtent jos 2009 metais pateiktas skundas leido teisėsaugos pareigūnams išduoti Europos arešto orderį Th. Tilly.
Iki to laiko tiek blaivų protą išsaugoję artimieji, tiek teisėsauga nieko negalėjo padaryti, nes vienuolika vienos šeimos narių savo gelbėtojui pakluso savanoriškai, pasirašinėjo visus dokumentus, savarankiškai keliavo ir veikė sąmoningai.
Būtent šis argumentas tapo ir pagrindiniu Th. Tilly gynybos teiginiu šiais metais prasidėjusiame teismo procese.
Aferistas guru buvo suimtas 2009 metais Šveicarijoje, kai vyko padėti indėlio į vieną Ciuricho bankų.
Pinigai, gauti iš de Vedrines’ų šeimos, turėjo patekti į tariamai humanitarinės organizacijos „Blue Light Foundation” sąskaitą. Du šios organizacijos atstovai Jacques’as Conanas ir Jacques’as Gonzalesas vėliau taip pat buvo sulaikyti.
Tačiau net tuomet, kai Th. Tilly buvo sulaikytas, de Vedrines’ų šeima ir toliau gyveno užsidariusi Oksforde, tikėdama, kad veiksmai prieš jų gelbėtoją – sąmokslo prieš juos įrodymas.
Tik į paranojos apimtos šeimos namus sugebėjusiems patekti psichoanalitikui ir kriminologui pavyko įtikinti, kad joks pavojus negresia.
Teigiama, kad iš namų beveik visi savanoriškoje nelaisvėje gyvenę žmonės išėjo verkdami, išsekę, nusmurgę ir pažeminti.
Ne burtai, o sumanumas
Nuskurdusių aristokratų advokatas Danielis Picotinas teigė, kad jo klientams pirmiausia reikėjo pabusti iš savotiškos hipnozės, kad galėtų pateikti kaltinimus dėl turto išviliojimo.
Tačiau bylą nagrinėjantys teisėjai pirmiausia nusprendė ištirti ne tik kaltinamojo, bet ir aukų psichiką.
Vyriausiai šios istorijos veikėjai Guillemette de Vedrines mirus, psichiatras Danielis Zagury susitiko su likusiais 10 užvaldytos šeimos narių. Jo išvada – nė vienas jų nėra nei pamišęs, nei okultizmo šalininkas.
Specialistas paneigė ir kalbas, kad velniu vadintas Th. Tilly turėtų kokių nors burtininko savybių ir savo kerams naudotų juodąją magiją.
Psichiatro tvirtinimu, Th. Tilly veikė tiesiog labai sumaniai. Suartėjęs su viena garbingos šeimos nare, o per ją ir su kitais, jis tapo tiesiog idealiu pašnekovu, išklausančiu kiekvieno bėdas.
Taip jis sukūrė tobulo draugo įvaizdį, o iš tiesų kaupė vis daugiau praversti galinčios informacijos.
Teisme liudijusi jauniausia šios istorijos veikėja Diane teigė, kad „jis po truputį sužinojo viską apie mus ir ėmė tuo naudotis”.
D. Zagury nuomone, skatindamas paranoją ir kurdamas mitą apie juos puolantį pasaulį Th. Tilly veikė labai apgalvotai. Jis suprato, kad išskirtinę praeitį, bet neaiškią ateitį turinti aristokratų šeima paklus, nes gaus tai, ko nesąmoningai ieško, – vienybės jausmą.
Blogiausia tai, kad po šio įvykio pažeminta ir nuskurdusi šeima dar labiau susiskaldė.
Į šią istoriją visus įklampinusi Ghislaine nebebendrauja su artimaisiais.
Pasiklydo savo fantazijose
Nepaisant psichiatrinės ekspertizės, kuri patvirtino, kad Th. Tilly gali atsakyti už savo veiksmus, jo asmenybė kelia nuostabą. Kelis mėnesius trukusiame teismo procese Th. Tilly nuolat neigė savo kaltę.
Jis tvirtino, kad ši aukštuomenei priklausiusi šeima visą laiką veikė savo noru. Teismui pacitavus laiškus, kuriuose jis rašė apie masonų sąmokslą, Th. Tilly pareiškė, kad tai tebuvę juokai.
Tačiau jo psichiką tyrusių specialistų nuomonė kitokia. Nustatyta, kad šis apsimetėlis guru linkęs pats įtikėti savo susigalvotomis istorijomis. Jis tikrai įsivaizdavo esantis slaptasis agentas.
Teisme jis teigė esantis Habsburgų palikuonis, tvirtino, kad pirmąkart parašiutu iššoko būdamas 12 metų, tenisą žaidžia kaip profesionalus sportininkas, be to, nuolat užsimena apie savo tariamai buvusią futbolininko karjerą ir net bičiulystę su buvusiu garsiu treneriu.
Kalbėdamas teisme jis nuolat minėdavo garsių neva pažįstamų žmonių, pavyzdžiui, Brigitte Bardot, Pierre’o Richard’o, pavardes.
Be to, tvirtino, kad diplomą jam kadaise įteikė buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard’as Kouchneras.
Teismo procesą stebėję žurnalistai teigė, kad kartkartėmis teisiamasis pradėdavo kalbėti labai lėtai.
Kartodamas, kad jo protiniai sugebėjimai labai aukšti, Th. Tilly aiškindavo, kad mąsto angliškai, tad dėl to šiek tiek vėluoja jo prancūziškai tariami žodžiai.
Be to, pastebėta, kad Th. Tilly turi puikią vaizduotę ir geba įsijausti į visas kuriamas istorijas. Manoma, kad jis pats paranojiškai tikėjo, jog masonai nusitaikę ir į jo gyvybę.
Tačiau išsiaiškinta, kad tokias mintis jam pamėtėjo į teisiamųjų suolą taip pat sėdęs fiktyvios organizacijos „Blue Light Foundation” įkūrėjas J. Gonzalezas.
Manoma, kad tai jis skatindavo Th. Tilly iš de Vedrines’ų šeimos išgauti vis daugiau pinigų. Šio pagyvenusio garsios ispanų didikų Santo de la Vegų šeimos palikuoniu prisistatančio vyro advokatė teisme teigė, kad jos klientas neturi jokios kriminalinės patirties, tad esą niekas nusikaltėliais netampa sulaukęs 65 metų.
Tačiau teismo neįtikino nė vieno kaltinamųjų argumentai.
Nepaisant sunkios ligos, J. Gonzalezas nuteistas 4 metams kalėjimo.
Th. Tilly laisvės nematys aštuonerius metus – lygiai tiek, kiek jo paveikta atsiskyrusi praleido dabar jau nusigyvenusių aristokratų šeima.
