Katalonijos prezidentas Arturas Masas sakė, kad kampanija už
regiono nepriklausomybę lieka gyva, nors jam tapo sunku suformuoti
vietos vyriausybę, kai rinkėjai sekmadienį sumažino prezidento
partijos turėtą daugumą ir nesuteikė lemiamo balso nei vienai
partijai.
Prieš balsavimą A. Masas žadėjo per ketverius metus surengti
referendumą dėl Katalonijos suverenumo, jeigu rinkėjai suteiktų
jam tokį mandatą.
„Kelias į šį atsiklausimą turi labai aiškią daugumą
balsavimo urnoje“, - A. Masas sakė pirmadienį, pridūręs, kad
pradės derybas su kitomis partijomis antradienį.
„Konsultacijos turi tęstis, ir negaliu įsivaizduoti pokalbių su
jokiais kitais politiniais dariniais, kuriems šis klausimas aiškiai
nėra prioritetas“, - sakė jis.
A. Maso centro dešinysis Konvergencijos ir sąjungos aljansas
(CiU) per rinkimus surinko daugiausia balsų, tačiau 135 vietų
Katalonijos parlamente jos turimų mandatų skaičius sumažėjo nuo
62 iki 50.
Tuo tarpu už regiono nepriklausomybę pasisakanti Katalonijos
respublikonų kairės partija (ECR) savo mandatų skaičių padidino
nuo 10 iki 21.
Šie rezultatai rodo, kad suverenumui pritariančios kairiosios ir
dešiniosios partijos turi aiškią bendrą daugumą, tačiau
galimybė, kad jos suvienys jėgas dėl naujos valstybės įkūrimo,
atrodo menkai tikėtina.
ECR jau pareikalavo imtis taupymo programai prieštaraujančių
priemonių, įskaitant mokesčių mažinimą neturtingiesiems, taip
pat nustatyti referendumo datą, sakydama, jog tik tokiu atveju
palaikys A. Masą.
Bet kokiu atveju Ispanijos šiaurės rytinio regiono, turinčio
7,5 mln. gyventojų, nepriklausomybė būtų tolima perspektyva.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pažadėjo blokuoti bet kokias separatistines pastangas, sakydamas, jog tai prieštarauja šalies konstitucijai.
Ispanijos lyderis reikalauja vienybės, didėjant tikimybei, kad
šaliai teks paprašyti tarptautinio finansinio gelbėjimo paketo,
tęsiantis giliai recesijai ir bankų krizei, išliekant dideliam
biudžeto deficitui ir 25 proc. nedarbui.
Katalonija, kurios istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų,
labai didžiuojasi savo kalba ir kultūra, kuri buvo slopinama
Ispaniją valdant diktatoriui generolui Francisco Franco iki jo mirties 1975 metais.
Tačiau katalonams atrodo, kad Madridas su jais elgiasi
nesąžiningai, surinkdamas jų regione daugiau mokesčių negu
vėliau grąžina, o pasak A. Maso, šis skirtumas yra 16 mlrd. eurų
(55,2 mlrd. litų).
Katalonija, kuri šiuo metu turi per 40 mlrd. eurų skolų,
šiemet buvo priversta kreiptis į Madridą, prašydama daugiau nei 5
mlrd. eurų, kad galėtų grąžinti skolas, o šis žingsnis dar
labiau pakurstė nepasitenkinimą.
Tuo pat metu šis turtingas regionas priverstas taupyti sveikatos
apsaugos, švietimo ir socialinės gerovės srityse, kad padėtų
Ispanijai sumažinti bendrą biudžeto deficitą.
Po to, kai šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Barselonos
gatves rugsėjo 11-ąją, minint Katalonijos nacionalinę dieną,
A. Masas nusprendė siekti, kad regiono valdžiai būtų suteiktos
didesnės fiskalinės galios.
Jeigu referendumas dėl „savarankiškumo“ būtų surengtas dabar,
katalonai už jį nubalsuotų 46 proc. prieš 42 proc., rodo
dienraščio „El Pais“ prieš rinkimus atliktas tyrimas.
Dabar šis regionas sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos
bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadalį šalies eksporto, taip
pat turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų -
„Barcelona FC“.
