Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas išankstinius rinkimus į parlamentą sušaukė kaip pagrindinį tikslą užsibrėždamas katalonų teisę nuspręsti, ar į ateitį žengti kartu su Ispanija, ar atskirai.
„Teisė apsispręsti. Tautos valia” – toks buvo pagrindinis už nepriklausomybę pasisakančių Katalonijos partijų šūkis.
Vakarykščiai rinkimai į Katalonijos parlamentą buvo ypatingi, mat katalonai sprendė ne tik kas ir kaip valdys autonomiją ateinančius ketverius metus.
Rinkėjai taip pat pareiškė Ispanijai ir pasauliui, kad katalonų tautos apsisprendimo laisvė yra svarbiau nei Ispanijos konstitucijos apribojimai.
Madridas tvirtina, jog referendumo dėl nepriklausomybės Katalonija surengti negali, nes tam prieštarauja Ispanijos konstitucija. Katalonai savo ruožtu ginasi, kad tautos valia svarbesnė už atgyvenusius rašytinius įstatymus.
Galiausiai balsavimo rezultatai parodė, kad katalonai trokšta pareikšti savo valią – konstituciniuose rėmuose ar už jų.
Katalonų kelias į laisvę
Tad šiandien jau prasideda Katalonijos kelias į nepriklausomybę. Naujoji regiono vyriausybė žada surengti referendumą, kuriame Katalonijos žmonės pritars arba atmes nepriklausomybės galimybę.
Nors referendumas planuojamas sausį, katalonai žino, kad pirmasis jo etapas įvyko jau vakar, kai dauguma rinkėjų parėmė nepriklausomybės siekiančias partijas.
„Šiandien mes pradedame rašyti knygos, kuri mus atves į laisvę, įžangą”, – taip vakar po balsavimo pareiškė už Katalonijos nepriklausomybę visuomet kovojusios Kairiųjų respublikonų partijos lyderis Oriolas Jonqueras.
Nors socialinė respublikonų programa skiriasi nuo daugumą gavusių dešiniųjų krikščionių demokratų, vadovaujamų A. Maso, abi partijos sutinka, kad Katalonijai reikia referendumo nepriklausomybės klausimu.
Nusvėrė separatistai
„Priešingai nei skelbia Madridas ar tarptautinė spauda, nėra taip svarbu, ar iki šiol valdę krikščionys demokratai surinks absoliučią daugumą.
Aišku viena – susijungusios referendumą palaikančios partijos Katalonijos parlamente nusvers federalistus. Todėl balsuojame galvodami ne tik apie rytojų, bet ir apie visas kitas mūsų gyvenimo dienas”, – Katalonijos dienraštyje „Ara” rašė žurnalistas Toni Soleras.
Rinkimuose į Katalonijos parlamentą dalyvavo aštuonios politinės partijos.
Penkios pasisakė už referendumą, dvi – prieš, o Katalonijos socialistai tradiciškai susilaikė, teigdami, kad referendumą palaikys tik tuomet, jei su juo sutiks Ispanijos vyriausybė Madride.
Trys skirtis su Madridu nenorinčios partijos – socialistai, partija „Piliečiai” ir Liaudies partija ideologiškai neturi nieko bendra.
Nebent tai, kad nė viena politinė jėga neturi konkretaus ateities pasiūlymo, kaip Katalonijai toliau gyventi kartu su Ispanija.
Nė vienos šių partijų lyderis per rinkimų kampaniją nesugebėjo išvardyti privalumų, kuriuos turėtų Katalonija, pasilikdama Ispanijos valstybėje.
Todėl buvo nesunku susidaryti įspūdį, kad Ispanija neturi ko pasiūlyti katalonams. O toks ir buvo pagrindinis už nepriklausomybę pasisakančių partijų argumentas.
Iš Madrido – šmeižtas
Katalonai žino, kad kelias į laisvę bus sudėtingas, mat norėdamas išlaikyti Ispanijos vienybę Madridas gali imtis kraštutinių veiksmų.
Tai rodo ir incidentas per rinkimų kampaniją – Ispanijos dienraštis „El Mundo” paskelbė, kad A. Masas ir buvęs krikščionių demokratų lyderis Jordi Pujolis Šveicarijos bankuose turi santaupų.
Ispanijos vyriausybė ilgai nerado dokumento, kuriame turėjo būti surašyti šią informaciją pagrindžiantys faktai. O galiausiai paaiškėjo, kad tokio dokumento nėra.
Esą informacija buvo paskelbta norint sumažinti A. Maso populiarumą. Abu politiniai lyderiai padavė dienraštį į teismą už šmeižtą.
Tad karas tarp Ispanijos ir Katalonijos aštrėja. A. Masas mano, kad Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy žinojo, kad „El Mundo” paskelbs šią nepagrįstą informaciją, bet nieko nedarė.
Europos Sąjungos vaidmuo
Į šį Ispanijos ir Katalonijos mūšį netrukus privalės įsitraukti ir tarptautinės organizacijos. Europos Sąjunga (ES) iki šiol oficialiai nepareiškė savo pozicijos dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Tai sukėlė daugybę kalbų per rinkimų kampaniją. Prieš nepriklausomybę pasisakanti Katalonijos liaudies partija ir jos lyderė Alicia Sanchez Camacho atkakliai kartojo tą pačią litaniją – kad Katalonija, atsiskyrusi nuo Ispanijos, iškris iš ES ir euro zonos.
A. Sanchez Camacho grasino ir dar baisesniais scenarijais – kad nepriklausomoje Katalonijoje bus nustota mokėti pensijas ir iširs daugybė šeimų.
Krikščionių demokratų kandidatas į vyriausybės vadovus A. Masas taip pat žinojo, kad būtent narystė ES labiausiai rūpi katalonams.
„Jei ES mums būtų aiškiai patvirtinusi, kad nepriklausoma Katalonija ir toliau bus Bendrijos narė, nepriklausomybei nebebūtų kliūčių.
O jei ES būtų pareiškusi, kad Katalonija turės palikti ES, nežinau, koks būtų šių rinkimų rezultatas. Bet kol kas Briuselyje nėra išsakyta oficiali pozicija”, – kalbėjo A. Masas.
Tiesa, A. Masas vis dėlto bandė išsklaidyti dvejones ir be aiškaus atsako iš ES pareigūnų: „Viduramžiais pietinėje Pirėnų kalnų pusėje mes buvome vienintelis Europos regionas – visa kita pusiasalio teritorija priklausė musulmonams, tad mūsų europietiškumas turi seną istoriją.”
Atėjo istorinė akimirka
„Tai mūsų gyvenimo rinkimų kampanija.
Tokia istorinė akimirka buvo jau labai seniai, o dabar ji vėl atėjo”, – penktadienį entuziastingai kalbėjo A. Masas.
Pasak jo, šių metų rugsėjo 11-ąją – Katalonijos nacionalinę dieną – į gatves išėję 1,5 mln. katalonų aiškiai pasakė, kad nebenori priklausyti Ispanijai.
Būtent ši milijoninė demonstracija ir buvo ta bomba, išjudinusi ir pagreitinusi nepriklausomybės procesą.
Netrukus po šio masinio protesto A. Masas nuvyko į Madridą tartis su M. Rajoy dėl didesnės Katalonijos fiskalinės autonomijos. Išgirdęs neigiamą Ispanijos premjero atsakymą, A. Masas paskelbė apie išankstinius rinkimus.
Labiausiai Kataloniją šiuo metu vargina ekonominės problemos – regionas Ispanijos vyriausybei moka didžiulius mokesčius, kurie negrįžta į autonomijos infrastruktūras. Pasak A. Maso, Katalonijos fiskalinis deficitas yra apie 15 mln. eurų.
Tačiau ekonomika – ne vienintelis katalonų variklis. Katalonija – tai savo kalbą ir kultūrą turinti tauta. Tauta be valstybės. Tauta, kuri labiausiai trokšta pareikšti savo valią.
ETA siekia galutinai nutraukti kovas
Baskų separatistinė grupuotė ETA šeštadienį paskelbė sieksianti su Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybėmis susiderėti dėl ginkluotės perdavimo ir karinių operacijų nutraukimo.
Be to, pranešime teigiama, kad ETA siekia susigrąžinti grupuotei priklausančius kalinius į šiaurinį Baskijos regioną.
ETA tikisi, kad sėkmingos derybos dėl kalinių, nusiginklavimo ir karinio grupuotės sparno išformavimo „aiškiai užbaigtų ginkluotą konfliktą”.
Prieš kiek daugiau nei metus ETA jau buvo paskelbusi keturis dešimtmečius trukusios kovos už Baskijos nepriklausomybę, per kurią žuvo daugiau nei 800 žmonių, pabaigą. Tačiau išpuolių dar pasitaikydavo, be to, ETA nenusiginklavo.
Ispanijos vyriausybė Madride laikosi pozicijos nesiderėti su ETA – grupuote, kuri pastaraisiais metais prarado populiarumą ir autonominiame baskų krašte.
