Herta Mueller, pelniusi šį prestižinį
apdovanojimą 2009 metais, sakė dienraščiui „Dagens Nyheter“, kad
jau norėjosi verkti išgirdus, kad šiemet Nobelio premija atiteko Mo
Yanui.
„Kinai patys sako, kad Mo Yanas yra to paties sukirpimo
pareigūnas kaip (vyriausybės) ministras, - teikė Rumunijoje gimusi
rašytoja. - Ji šlovina cenzūrą. Tai nepaprastai liūdina.“
Ji pastebėjo, kad šis laureatas ranka perrašė citatą iš
velionio Kinijos komunistų lyderio Mao Zedongo kalbos
atminimo įrašų knygoje. Toje kalboje Mao Zedongas sakė, kad menas
ir kultūra turėtų palaikyti Komunistų partiją.
Praeitą mėnesį paskelbus šių metų laureatą, Nobelio
komitetas nurodė, kad Mo Yanas savo „haliucinaciniu realizmu sulydo
liaudies pasakojimus, istoriją ir dabartį“.
59 metų H. Mueller atkreipė dėmesį, kad garbingo apdovanojimo
skyrimas Pekino vyriausybės palaikomos rašytojų asociacijos
pirmininko pavaduotojui tuo metu, kai 2010 metų Nobelio taikos
premijos laureatas Liu Xiaobo tebelaikomas kalėjime, yra
„smūgis į veidą visiems, dirbantiems dėl demokratijos ir žmogaus
teisių“.
Liu Xiaobo atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę dėl
„ardomosios veiklos“, už tai, kad paragino imtis demokratinių
vienpartinės Kinijos santvarkos reformų.
Paskelbus šių metų literatūros premijos laureatą, kitą
dieną Mo Yanas sakė žurnalistams, kad tikisi, jog Liu Xiaobo galės
būti paleistas iš kalėjimo „kiek įmanoma anksčiau“.
„Jam derėjo tai pasakyti prieš ketverius metus, arba bent dvi
savaites prieš gaunant šį apdovanojimą“, - priekaištavo
H. Mueller.
H. Mueller buvo persekiojama Rumunijos komunistinio režimo
slaptosios policijos dėl to, kad atsisakė tapti informatore, o jos
kūriniai tėvynėje buvo cenzūruojami. Rašytoja emigravo į
Vokietiją 1987 metais.
H. Mueller romanuose, ypač „Šiandien būčiau geriau savęs
nesutikus“ (Heute war ich mir lieber nicht begegnet) ir „Širdies
žvėris“ (Herztier) , vaizduojami bauginimai ir pažeminimas, kurį
ji patyrė diktatoriaus Nicolae Ceausescu
režimo laikais.
Vokietijos pilietybę turinti romanistė ir poetė yra kilusi iš
šeimos, priklausiusios vokiškai kalbančiai Rumunijos mažumai. Jos
tėvas Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos SS, o motiną
Rumunijos komunistai po 1945-ųjų deportavo į priverčiamojo darbo
stovyklą Sovietų Sąjungoje.
Kaip rašytoja ji debiutavo 1982 metais, su apsakymų rinkiniu
„Žemumos“ (Niederungen), kurį Rumunijos valdžia cenzūravo.
1984-aisiais Vokietijoje buvo išleista necenzūruota knygos versija.
Skaitytojams patiko jos kūrinys apie gyvenimą Rumunijos kaimelyje,
kuriame žmonės kalba vokiškai. Vėliau Rumunijoje buvo išleistas
„Slegiantis tango“.
