B. Obamos adresu skambančių sveikinimų banga pamažu slūgsta. O dar vienai kadencijai išrinktas politikas jau kibo į kasdienius darbus, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis BBC, „Newsru.com” ir „Christian Science Monitor”.
Blėstant rinkimų jauduliui santykius su Vašingtonu giliau ėmė analizuoti ir pasaulio sostinės bei apžvalgininkai.
Ką B. Obamos perrinkimas antrai kadencijai reikš JAV santykiams su kitomis šalimis?
Vieni džiaugiasi būsimu santykių su Vašingtonu tęstinumu, o kiti gali tikėtis ir griežtesnių nei anksčiau JAV vadovo veiksmų.
Respublikonas pykdė rusus
Netrukus po pirminių rinkimų rezultatų paskelbimo B.Obamą pasiekė Rusijos lyderių sveikinimo žodžiai. O daugumai rusų, sužinojusių rinkimų rezultatus JAV, palengvėjo.
B. Obamos perrinkimas Maskvai palankesnis vien todėl, kad jo retorika Rusijos atžvilgiu švelnesnė negu respublikono Mitto Romney. Pastarasis per rinkimų kampaniją kaltino varžovą švelniu požiūriu į Maskvą ir Rusiją vadino Vašingtono „geopolitiniu priešu Nr. 1”.
Daugelis apžvalgininkų pabrėžė, kad tokie aštrūs M. Romney žodžiai – daugiau retorika, rodanti nepakankamą jo patirtį užsienio politikoje. Tačiau Maskvai tai vis tiek tampė nervus.
„Daugelis Maskvoje lengviau atsikvėps: šaltasis karas atšauktas”, – rinkimų rezultatus dienraščiui „Komersant” komentavo apžvalgininkas Sergejus Strokanas, M. Romney pareiškimus vadinęs „neandertalietiškais”.
Atsargus optimizmas Maskvoje
Rusai mano per praėjusius ketverius metus jau spėję pažinti B. Obamą, todėl iš jo laukiama mažiau netikėtumų.
Negana to, JAV prezidentas jau pirmosios savo kadencijos pradžioje garsiai paskelbė apie santykių su Rusija „paleidimą iš naujo”.
Tačiau nors šie žodžiai skambūs, realybėje pasiekta nedaug. O į Rusijos prezidento postą grįžus Vladimirui Putinui įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos tik išaugo. Tad į B. Obamos perrinkimą Maskva žiūri atsargiai.
Pavyzdžiui, Maskvą pykdo JAV valdžios reiškiamas susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Rusijoje. Ypač didelį atgarsį Amerikoje ir kitose šalyse sukėlė rusų pankroko grupės „Pussy Riot” narių, protestavusių prieš V. Putino valdžią, įkalinimas.
Vašingtonas savo ruožtu irgi sulaukia priekaištų iš Maskvos. Kremlius svaidosi įtarimais, kad JAV finansuoja ir remia V. Putino, prieš kurio valdžią pastaraisiais mėnesiais vyko didžiuliai protestai, oponentus.
Dėl to Maskvos taikiklyje atsidūrė nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio.
Iš Rusijos jau išspirta JAV tarptautinės plėtros agentūra USAID, o Valstybės Dūma priėmė įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos, dalyvaujančios politinėje veikloje ir gaunančios finansavimą iš užsienio, turėtų užsiregistruoti kaip „užsienio agentai”.
Daug kas prisimena praėjusį kovą Seule nugirstus B. Obamos žodžius, kuriuos jis ištarė prezidento pareigas tada dar ėjusiam Dmitrijui Medvedevui.
Manydami, kad jų niekas negirdi, lyderiai pasikeitė pora replikų apie JAV Europoje planuojamą dislokuoti raketinės gynybos skydą. „Tai mano paskutiniai rinkimai. Po rinkimų turėsiu daugiau lankstumo”, – tada ištarė B. Obama.
Tačiau rusai nemano, kad perrinktas JAV prezidentas bus lankstesnis raketinės gynybos klausimu.
Proveržio ar didesnio sutarimo nesitikima ir kitais klausimais – dėl pilietinio karo Sirijoje ar Irano branduolinės programos.
Iškalbingas vien faktas, kaip Maskva atsakė į JAV kritiką dėl demokratijos trūkumo. Rusijos centrinė rinkimų komisija demonstratyviai atsisakė pripažinti JAV prezidento rinkimus laisvais ar sąžiningais.
„2012 metų lapkričio 6-osios rinkimų kampanija neatitiko tarptautinių rinkimų proceso standartų”, – skelbiama komisijos pranešime.
Europai palankesnis tęstinumas
Tiesa, po balsavimo Amerikoje trečiadienio rytą kur kas optimistiškesnė atsibudo Europa. Dauguma Senojo žemyno gyventojų labiau rėmė B. Obamą, o ne M. Romney.
Tai patvirtina nuo pat 2008-ųjų prezidento rinkimų B. Obamai palankios europiečių apklausos.
Nors ES diplomatai prieš rinkimus sakė manantys, kad santykiai su Baltaisiais rūmais mažai pasikeistų bet kurio kandidato laimėjimo atveju, daugumai žemyno vyriausybių ryšių su Vašingtonu tęstinumas priimtinesnis nei pokyčiai JAV valdžioje.
Juolab kad B. Obama ir JAV iždo sekretorius Timas Geithneris atidžiai sekė diskusijas dėl krizės euro zonoje, nors į jas pernelyg ir nesikišo.
ES narės yra labai įsitraukusios į Bendrijos vidaus debatus dėl skolų krizės, todėl nenori būti blaškomos išorės veiksnių.
Briuselis taip pat glaudžiai bendradarbiavo su B. Obamos administracija daugeliu užsienio politikos klausimų, ypač dėl Irano. Todėl JAV prezidento perrinkimas reiškia, kad Vašingtono politika smarkiai nesikeis, nors vyriausybėje ir pasirodys kitų veidų.
„Taip, mes galime”, – po JAV rinkimų lyg reikšdamas palengvėjimą rašė Prancūzijos centro dešiniųjų leidinys „Le Figaro”.
Sirija ir Iranas – iššūkis
Priešingai negu Europa, Artimieji Rytai į antrąją B. Obamos kadenciją žvelgia įtariai. Tikra nežinia dabar turėtų kankinti pilietinio karo draskomos Sirijos valdžią.
Manoma, kad daugiau rinkimuose nebesigrumsiantis B. Obama dabar gali kur kas griežčiau sureaguoti į padėtį Sirijoje nei per pirmąją kadenciją.
Tiesioginė JAV intervencija į konfliktą mažai tikėtina, tačiau B. Obama greičiausiai dabar rodys didesnę paramą Sirijos sukilėliams.
Dar rimtesnių sprendimų iš perrinkto prezidento laukiama Irano klausimu.
Esą jei JAV ir jos sąjungininkės kitą vasarą dar manys, kad Iranas tęsia branduolinę programą, B. Obamai reikės nuspręsti, ką daryti: rengti ar nerengti atakų prieš Irano branduolinius objektus.
JAV taip pat reikės užmegzti santykius su nauja kai kurių arabų šalių valdžia ir reaguoti į sukilimus, plintančius į jos sąjungininkes Persijos įlankoje.
Po rinkimų laukia naujos kovos Vašingtone
Perrinktasis JAV prezidentas B. Obama trečiadienį jau grįžo į Baltuosius rūmus. Euforija neužtruko – Vašingtone gresia biudžeto krizė.
Prezidentas, vos grįžęs į Vašingtoną, iškart iškėlė sunkiai įvykdomą užduotį – užbaigti partinių nesutarimų aklavietę smarkiai susipriešinusiame JAV Kongrese.
Prieš išvykdamas iš Čikagos B. Obama jau kalbėjosi telefonu su respublikonų lyderiais, mėgindamas įveikti nesutarimus, kaip išvengti katastrofinio „fiskalinio skardžio”, galinčio vėl nugramzdinti į recesiją trapią Amerikos ekonomiką.
Sausio 1-ąją įsigalios dramatiško biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo derinys. Tačiau sutarties dėl milžiniško biudžeto mažinimo dar nėra.
B. Obama esą įsitikinęs, kad grąžindami jį į Ovalinį kabinetą Amerikos rinkėjai pasiuntė signalą Vašingtonui, jog abi stovyklos turi atsisakyti partinių interesų ir pagrindinį dėmesį skirti ekonomikai.
Sakydamas pergalės kalbą 51 metų prezidentas siekė atgaivinti didžiąsias viltis, kurios padėjo jam iškilti 2008 metais, žadėdamas, kad Amerikai „geriausia dar ateityje”.
Tačiau daugelį B. Obamos planų per pirmąją kadenciją sužlugdė tvirtas respublikonų priešinimasis – įskaitant siūlytas imigracijos ir švietimo reformas bei didelio masto planus, siekiant suvaldyti nerimą keliantį biudžeto deficitą.
Dabar B. Obamai labiausiai rūpi, ar respublikonai sutiks sudaryti reikšmingą sutartį, kuri leistų išvengti pragaištingo ekonomikos susitraukimo privalomai karpant biudžeto išlaidas.
B. Obamos pergalė suteiks jam galimybę įdiegti į Amerikos gyvenimą savo pasiūlytas sveikatos apsaugos sistemos ir Volstrito reformas. O ateinančių metų pradžioje jam tikriausiai taip pat teks spręsti, ar galima naudoti karinę jėgą siekiant sužlugdyti Irano branduolinę programą.
