Kas yra karščiausi JAV prezidento Barako Obamos rėmėjai? Viduriniosios klasės amerikiečiai, kuriems šiurpą kelia Mitto Romney retorika?
Neturtingi, iš valstybės dalijamų maisto kuponų gyvenantys amerikiečiai? Su Che Guevaros atvaizdu ant marškinėlių išdidžiai vaikščiojantys kairuoliškų universitetų studentai, kurie svajoja apie socializmą JAV?
O gal juodaodžiai, norintys, kad „jų vaikinas“ dar vieną kadenciją praleistų Baltuosiuose rūmuose? Nieko panašaus. Tokius B. Obamos kritikų dažnai naudojamus stereotipus pačioje Amerikos revoliucijos širdyje į šipulius daužo pats netikėčiausias JAV prezidento rėmėjų būrys.
Tai – neabejotinai karščiausios B. Obamos šalininkės, kokias tik teko sutikti Amerikoje. Jos niekur neskuba, nes turi marias laiko. Jos kepa gardžius sausainius, garsiai klegena žaisdamos loto, rašo laiškus ir siunčia juos po visą Ameriką.
Švelniai ir pagarbiai jas kai kurie amerikiečiai dar vadina „Obamos mamomis“. Istoriniame Leksingtono mieste, kur daugiau nei prieš du šimtus metų nuaidėjo pirmieji JAV revoliucijos šūviai, „Močiutės už Obamą“ šaudo jaunatve spindinčiomis akimis į smalsius užsienio žurnalistus, plūstančius iš viso pasaulio pasižiūrėti, kaip smagiai senelių namuose laiką leidžia garbaus amžiaus amerikietės. Tiesa, apie politiką jos nejuokauja, nebent paleidžia kandžių pašaipų apie M. Romney.
Tačiau savo pačių išlaikomą organizaciją įkūrusios močiutės tiki misija – padėti B. Obamai laimėti prezidento rinkimus. Nes jei 2008-aisiais buvo gerokai lengviau, dabar JAV prezidentui parama būtina kaip niekada. Tad senolėms kova už B. Obamą reiškia kone karą.
Prieš ketverius metus neformalų judėjimą įkūrusių močiučių ginklai – rašiklis ir telefono ragelis. Jei kai kuriose šalyse senolius mausto telefoniniai sukčiai ir išvilioja didžiules sumas pinigų, tai „Močiutės už Obamą“ veikia kaip tik priešingai.
Jos pačios skambina nepažįstamiems žmonėms ir švelniu balsu klausia: „Ar norėtumėte atlikti gerą darbą savo šaliai?“ Čia būtina pabrėžti, jog močiutės nieko neapgaudinėja, pinigų nevilioja ir net neprašo.
Vienintelis prašymas – ateiti į rinkimus ir perrinkti JAV prezidentą. Beje, dažniau nei telefono ragelį močiutės į rankas ima rašiklius ir ant atvirukų rašo kvietimus balsuoti.
Be to, palyginti su garbiu daugelio senelių namų gyventojų amžiumi, tik neseniai atradusios internetą, močiutės vis dažniau sėda prie kompiuterių ir kantriai barškina klaviatūra, kol sudėlioja jausmingą laišką. Bet jame – ne tik emocijos. Močiutės išdėsto argumentus, kodėl reikėtų balsuoti už B. Obamą, o ne už jo varžovą.
Labai dažnai toks laiškas skiriamas skirtingoms amžiaus grupėms – močiučių bendraamžiams ir jaunimui. Būtent jaunuoliai senoles išmokė, kaip naudotis socialiniu tinklu „Facebook“.
Aršūs B. Obamos kritikai dabar jau tikriausiai atlaidžiai linguoja galvomis ir pašaipiai galvoja, kad girdi, nėra ko norėti iš (per) daug laisvo laiko turinčių, galbūt net suvaikėjusių ir realybėje nebesusigaudančių senolių.
Guviais mostais bendrauti kviečiančios močiutės varsto skvarbiais žvilgsniais užsienio žurnalistus ir bando įrodyti, kad jau kam kam, bet joms proto tikrai netrūksta. Tuo įsitikinti nesunku – dauguma močiučių už Obamą – išsilavinusios damos, galinčios pasigirti sėkminga karjera. Dar didesnis netikėtumas – dauguma jų kalba su lengvai atpažįstamu Niujorko žydų akcentu.
Ir galiausiai paskutinis netikėtumas. Prisėdus prie vieno atsitiktinio stalo ir pakalbinus oriai atrodančią senolę paaiškėja, kad žodis „Lithuania“ ne visus priverčia reikšmingai linguoti galva „Ak taip, Lietuva, žinoma, žinoma...“ nė trupučio nenutuokiant, kuriame žemyne yra ši šalis.
„Mano seneliai iš Lietuvos, iš Suvalkų krašto“, - tiesiai šviesiai pradeda 87 metų Barbara Solow. Dar XIX amžiuje emigravę Barbaros seneliai šnekėjo rusų, lenkų, žinoma, jidiš kalbomis. Galbūt ir lietuviškai, bet Barbara to nežino – jos šeimoje niekas nemokė lietuvių kalbos.
Čia būtina pabrėžti, jog neskubu Barbaros vadinti lietuve, kaip būtų įprasta – jei turi lašelį lietuviško kraujo, jei šaknys Lietuvoje – esi lietuvis.
Pati B. Solow labai aiškiai brėžia liniją – taip, jos šaknys Lietuvoje, o ji – amerikietė. Tačiau save senolė identifikuoja kaip litvakę – Lietuvos žydę. Beje, paskutinę jos šeimoje. Moteris prisimena, jog jos tėtis pasakojo įvykį iš jo tėvų tėvynės.
„Pamenu, buvo „New York Times“ straipsnis apie Suvalkų trikampį – teritoriją, dėl kurios susitarė nacistinė Vokietija ir sovietinė Rusija. Tėtis man apie tai perskaitė garsiai ir priminė, iš kur aš esu“, - tai prisiminusi B. Solow pagyvėja sulaukusi klausimo, kodėl ji priklauso „Močiutėms už Obamą“.
Paaiškėja (tai vėliau pagarbiai šnabždėdama paaiškina kita senolė), kad ši moteris – garsi ekonomistė, akademikė, dar garsesnio ekonomisto, Nobelio ekonomikos premijos laureato Roberto Solowo žmona.
Kol dauguma respublikonų kaltina B. Obamą, kad šis nuvarė JAV ekonomiką, B. Solow neslepia savo kiek radikalių pažiūrų. Jos manymu, B. Obama ekonomikos politikos klausimais turėjo būti dar kietesnis, taikyti dar labiau į europietiškąjį modelį panašias priemones.
Jei ši respublikonus savo kalbomis šiurpinanti ekonomistė kalbėtų viešai, vienas garsiausių respublikonų prezidentų R. Reaganas tikriausiai apsiverstų karste.
„O, R. Reaganas – siaubingas žmogus, jam rūpėjo tik turtingieji, jis suskaldė šalį“, - drąsiai rėžia Barbara apie prezidentą, ant kurio paprastai neburnoja net dauguma demokratų partijos rėmėjų.
Tačiau baisesnis, anot B. Solow, yra M. Romney. Po žodžių apie R. Reaganą tai girdėti jau nebekeista, bet vis tik glumina. Juk respublikonai paprastai mėgaujasi daugumos JAV žydų parama dėl palankesnio požiūrio į Izraelį.
„Nevykęs gubernatorius, žmogus, kuris nuolat keičia savo nuomonę ir poziciją vien tik tam, kad būtų išrinktas. Žmogus, kuris neturi plano Amerikai, priešingai nei B. Obama“, - aiškina B. Solow.
Anot senolės, B. Obamos sveikatos apsaugos planas, ekonominio stimulo planas yra vieni geriausių projektų JAV istorijoje. O jei kas ir nepavyksta, tai dėl to esą kalti tik respublikonai, kurie, kontroliuodami Kongresą, kiekviename žingsnyje mėgina pakenkti prezidentui.
„Baisu, kaip jie elgiasi. Tai viena priežasčių, kodėl ne viskas, ko prezidentas siekė, pavyko per pirmąją kadenciją. Būtent todėl reikia suteikti jam dar vieną galimybę, dar ketverius metus“, - B. Obamos mitinguose skambančiu šūkiu baigia Barbara.
Ji ne viena – šimtai močiučių dešimtyse JAV valstijų pasekė Naujojo Hampšyro valstijos pavyzdžiu ir senelių namuose ėmė burtis panašios bendruomenės. Klausimas – ar užteks jų visų bei įtikintų žmonių balsų, kad B. Obama būtų perrinktas, lieka atviras.
Mat daugybė garbaus amžiaus amerikiečių savo balsą tradiciškai ketina skirti respublikonams.
