Jie pasirodė esantys teisūs: praėjus ketveriems metams B. Obama
siekia būti perrinktas, o per antradienį vyksiančius rinkimus jis
visų pirma bus vertinamas pagal gebėjimą atkurti augimą ir
gausinti darbo vietas, nors šalies ekonomika tebešlubuoja.
B. Obama yra vienodai populiarus su respublikonu varovu Mittu
Romney, kuris peikė prezidentą, kad jam vadovaujant
šalies skola padidėjo iki rekordinio lygio, kad šalies ūkis tik
vos ne vos pradeda augti ir kad praktiškai nieko nebuvo pasiekta
kuriant darbo vietas - nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose dabar yra
toks pats, kaip ir šalies vadovo kadencijos pradžioje 2009 metais.
O B. Obama atkerta, kad vyriausybė turėjo skirti daug
lėšų, kad atkurtų augimą, išgelbėtų finansų sektorių ir
automobilių gamybos pramonę, taip pat argumentuoja, jog ekonomika
jau atsispyrė nuo dugno ir kad buvo sukurta daugiau nei 4 mln. darbo
vietų privačiame sektoriuje.
Abiejų stovyklų argumentai iš esmės teisingi, tačiau B. Obama
turi įtikinti 12 mln. tebeieškančių darbo amerikiečių ir dar 6
mln. žmonių, kurie buvo nurašyti kaip darbo jėga, kad jie
sutelktų dėmesį į vyriausybės laimėjimus.
Svyruojančioje Ohajo valstijoje, kurioje gali būti nuspręsta
rinkimų baigtis, gyvenantis Michaelas Houstonas yra iš rinkėjų, kuriuos B. Obamai bus nelengva palenkti į savo
pusę.
Šis medžių genėtojas jau šešis mėnesius neturi darbo, o jo
namas yra areštuotas - vyrui jame gyventi per brangu, o nekilnojamojo
turto rinka pernelyg apmirusi, kad jį būtų galima tikėtis
parduoti.
M. Houstonas netiki, jog B. Obama pakankamai nuveikė, kad padėtų
žmonėms kaip jis.
„Mano reikalai prastai klojosi pastaruosius ketverius metus, ir
tikiuosi šviesesnių dienų“, - sakė vyras.
B. Obama, kuriam įžengti į Baltuosius rūmus padėjo pažadas
sukurti 7 mln. darbo vietų, kadenciją pradėjo tuo metu, kai šalies
ekonomika kas mėnesį prarasdavo beveik 800 tūkst. darbo vietų.
Finansų sektorius balansavo ant žlugimo ribos, automobilių
gamybos pramonę buvo apėmęs nuosmukis, nekilnojamojo turo burbulas
buvo jau sprogęs, o milijonai žmonių nebegalėjo susimokėti už
būstą. Susidarė užbirtas ratas, kur pablogėjimas vienoje srityje
lemdavo blogesnę padėtį ir kitoje.
„Mūsų ekonomika labai nusilpusi; tai kai kurių godumo ir
neatsakingumo pasekmė, tačiau taip pat mūsų kolektyvinis
nesugebėjimas priimti sunkius sprendimus ir paruošti šalį naujam
amžiui. Buvo prarasti namai, darbo vietos, uždaryti verslai“, -
prezidentas sakė savo inauguracinėje kalboje.
Bankų gelbėjimo programa jau buvo vykdoma, kai prezidentas
pradėjo kadenciją. B. Obama taip pat išplėtė ją automobilių
gamybos milžinėms „General Motors“ ir „Chrysler“, pasiryžęs
išgelbėti šį didelį ekonomikos sektorių.
Jis taip pat inicijavo Amerikos atgaivinimo ir reinvestavimo aktą
- milžinišką ekonomikos skatinimo programą, pagal kurią buvo
taikomos mokesčių lengvatos, skiriama išlaidų infrastruktūros
plėtrai, plečiama pagalba bedarbiams ir didinamas valstijų
finansavimas. Visus šios priemonės turėjo lėtinti darbo rinkos
traukimąsi ir spartinti darbo vietų kūrimą.
Abi šios programos kainavo apie 1,4 trln. dolerių, o kad
galėtų jas finansuoti, vyriausybė skolinosi, todėl šalies
biudžeto deficitas tolesnius trejus metus didėjo po trilijoną
dolerių. Jungtinių Valstijų skola iki šio mėnesio pasiekė 16,2
trln. dolerių, pavojingai priartėdama prie bendrojo vidaus produkto
sumos.
Prireikė daugelio mėnesio, kol B. Obamos programos pradėjo
gerinti ekonomikos būklę. 18 mėnesių recesija baigėsi 2009 metų
birželį, tačiau nedarbas didėjo dar keturis mėnesius ir buvo
pasiekęs 10 procentų.
Kaip atrodo padėtis šių metų antroje pusėje? Automobilių
gamybos pramonė atsigavo, o mašinų pardavimai gerina rekordus.
Bankai sustiprėjo ir gauna pelną. Nekilnojamojo turto kainos
pradėjo augti. Vertybinių popierių rinkos grįžo į 2007 metų
pabaigos lygį.
Tačiau B. Obamos žadėtas atsigavimas stringa. JAV vartotojams
sunkmetis dar nesibaigė; jie tebėra susirūpinę dėl savo darbo
vietų. Žmonių pajamos dabar mažesnės nei prieš ketverius metus,
o nedarbas siekia 7,9 proc. - beveik toks pats kaip 2009 metų sausį,
nors tikrasis bedarbių skaičius yra didesnis.
B. Obamos pastangos iš naujo pagyvinti JAV pramonę ir eksportą
nebuvo sėkmingos, blogėjant pasaulio ekonomikos būklei, o Europai
išgyvenant skolų krizę.
Ryžtingai nusiteikę Kongreso respublikonai privertė B. Obamą
apkarpyti biudžeto išlaidų planus, ypač susijusius su
infrastruktūros plėtra, kurie, kaip tikėjosi prezidentas, galėjo
tapti naujų darbo vietų šaltiniu.
Vyriausybei dar trūksta 170 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo
programoms.
Bankai nesušvelnino skolinimo sąlygų, nors tai galėjo tapti
svarbiomis darbo vietas kuriančiomis verslo investicijomis ir
sužadinti vartojimą. Nors bankai vengia rizikos, jų valdytojams
vėl mokami dideli priedai.
Tuo tarpu abi pagrindinės JAV partijos tebesiginčija, kaip
būtų galima mažinti biudžeto deficitą, o netikrumas dėl ateities
verčia verslą ir vartotojus griežtai taupyti - todėl ekonomika
auga lėtai.
Savo kadencijos pradžioje duodamas vieną interviu B. Obama sakė,
kad jis turi trejus metus ekonomikos būklei pagerinti.
„Aš būsiu laikomas atsakingu, - sakė prezidentas. - Jeigu man
to nepavyks padaryti per trejus metus, tuomet tai bus vienos
kadencijos pasiūlymas.“
Antradienį šalies vadovas įsitikins, ar amerikiečiai galvoja,
kad jis padarė pakankamai.
