Naujų aistrų skandale įžiebė graikų žurnalas „Hot Doc”. Redakcija paviešino 2059 graikų, neva vengusių mokėti mokesčius, pavardes. Šie asmenys įtariami turėję slaptas sąskaitas HSBC banko padalinyje Ženevoje.
Paviešintas sąrašas supykdė nemažai diržus priverstinai susiveržusių graikų. Mat paaiškėjo, kad mokesčių galėjo vengti ir kai kurie valdžios pareigūnai, patys garsiai kalbėję ir tebekalbantys apie būtinybę taupyti.
Yra garsių pavardžių
„Hot Doc” sąraše yra premjero Antonio Samaro padėjėjas Stavros Papastavros, buvusio šalies kultūros ir viešosios tvarkos ministro Georgio Voulgarakio žmona, taip pat Finansų ministerijos pareigūnai, verslininkai, gydytojai, teisininkai.
Tarp tariamų mokesčių vengėjų yra ir pensininkų bei studentų.
„Hot Doc” nepaviešino pinigų sumų, kurios buvo laikomos sąskaitose, tačiau atskleidė, kad kai kuriose jų buvo iki 500 milijonų eurų.
Prognozuojama, jog dėl publikacijos Graikijoje sustiprės įtampa. Juo labiau kad valdžia, nekomentuojanti paviešintų duomenų, ketina dar labiau veržti diržus siekdama įgyvendinti ES ir TVF reikalavimus.
Dar birželio mėnesį atlikta Čikagos universiteto studija parodė, jog Graikija dėl mokesčių vengimo per metus netenka 28 mlrd. eurų. Be to, kai kurie turtingiausi šalies piliečiai ir institucijos, pavyzdžiui, laivų savininkai ir Graikų ortodoksų bažnyčia, atleisti nuo mokesčių įstatymu.
Tvirtina atlikęs savo darbą
Ne visi Graikijoje linkę sveikinti tokį „Hot Doc” redakcijos žingsnį. Leidinio redaktoriui dabar gresia rimti nemalonumai.
Šalies pareigūnai savaitgalį netgi trumpam suėmė žurnalo redaktorių Costą Vaxevanį. Jam gresia baudžiamieji kaltinimai dėl privatumo pažeidimo.
Tačiau C.Vaxevanis tvirtai įsitikinęs savo teisumu. „Esu žurnalistas ir atlikau savo darbą. Svarbu tai, kad kol Graikija badauja, grupė žmonių pelnosi”, – teigė C.Vaxevanis.
Siejamos dvi mirtys
„Hot Doc” redakcija teigia gavusi asmenų sąrašą iš anonimo USB laikmena. Žurnalo atstovai tvirtina, kad tai tas pats sąrašas, kurį Graikijai prieš porą metų perdavė Prancūzijos ministrė.
Viskas prasidėjo 2007 metais, kai HSBC darbuotojas pavogė 24 tūkst. banko klientų duomenis ir pabėgo į Prancūziją.
2010-aisiais tuometė Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde, šiuo metu vadovaujanti Tarptautiniam valiutos fondui, perdavė banko klientų graikų duomenis Atėnams. Taip ji siekė padėti Graikijai kovoti su mokesčių vengimu.
Tačiau po kurio laiko Atėnuose daugiau nei dviejų tūkstančių asmenų sąrašas neva pasimetė. Tai įžiebė sąmokslo teorijų bangą, ir parlamente buvo pradėtas incidento tyrimas.
Ch.Lagarde perduotą informaciją imta populiariai vadinti Lagarde sąrašu. Su juo siejami du spalio mėnesį mirę graikai – turtingas verslininkas ir buvęs viceministras.
Buvęs Graikijos finansų ministras Giorgios Papaconstantinou tyrimą atliekantiems pareigūnams šį mėnesį pareiškė, kad Graikijos mokesčių policija nieko dėl sąrašo nepadarė, nes „galbūt išsigando”.
