„Man turėtų būti atlyginta už visus gerus dalykus, kuriuos esu
padaręs, nes atlikau viską, kas žmogaus galioje, kad išvengčiau
karo ir sumažinčiau žmonių kančias“, - R. Karadžičius sakė
Hagoje posėdžiaujančiam teismui, pradėdamas savo gynybą procese,
kuriame tarp jam pateiktų kaltinimų minimas genocidas.
„Nei aš, nei kas nors kitas žinojo (arba) galvojo, kad vyks
genocidas prieš tuos, kurie nėra serbai“, - pridūrė buvęs serbų
lyderis, kuris taip pat yra kaltinamas organizavęs Srebrenicos
žudynes, daugelio laikomas didžiausiais žiaurumais Europoje po
Antrojo pasaulinio karo.
Jo žodžius palydėjo balkone susirinkusių įtūžusių
klausytojų, tarp kurių buvo keli per tas žudynes gyvi likę
žmonės ir aukų artimieji, šūksniai.
67 metų R. Karadžičius kaltinamas, jog jis buvo vienas iš
organizatorių atliekant etninius valymus per praeito amžiaus 10-ame
dešimtmetyje vykusį Bosnijos karą, nusinešusį daugiau nei 100
tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertusį palikti savo
namus.
„Esu švelnaus būdo žmogus, tolerantiškas žmogus, puikiai
sugebantis suprasti kitus“, - R. Karadžičius, kuris prieš karą buvo
išleidęs savo poezijos knygų ir yra įgijęs psichiatro
specialybę, sakė teismui, kuris gali skirti jam laisvės atėmimą
iki gyvos galvos, jeigu kaltė būtų įrodyta.
Stojęs prieš teismą po to, kai buvo suimtas viename Belgrado
autobuse 2008 metais, R. Karadžičius yra kaltinamas inicijavęs
beveik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų nužudymą, kurį jam
ištikimos pajėgos įvykdė Bosnijos rytiniame Srebrenicos anklave
1995 metų liepą.
Šias žudynes vykdė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos
Bosnijos serbų pajėgos, užėmusios JT misiją vykdžiusių olandų
taikdarių saugomą anklavą.
Per kelias dienas tūkstančiai žmonių buvo sistemingai
išžudyti ir palaidoti masinėse kapavietės aplinkinėse vietovėse.
Prokurorai teigia, kad R. Karadžičius, buvęs Jugoslavijos
prezidentas Slobodanas Miloševičius ir R. Mladičius veikė išvien,
kad „išvalytų“ Bosnijos serbų kontroliuojamas teritorijas nuo
musulmonų bosnių ir kroatų po Jugoslavijos subyrėjimo 1991 metais.
S. Miloševičius mirė 2006 metų kovą, dar nesibaigus jo teismui
dėl genocido ir karo nusikaltimų.
R.Karadžičius taip pat kaltinamas dėl jo įtariamo vaidmens
Bosnijos sostinės Sarajevo apsiaustyje nuo 1992 metų gegužės iki
1995-ųjų lapkričio, per kurią nuo snaiperių kulkų ir artilerijos
sviedinių žuvo apie 10 tūkst. žmonių.
Kaip ir R. Mladičius, jis taip pat kaltinamas dėl savo vaidmens
imant įkaitais JT stebėtojus ir taikdarius, kurie buvo naudojami
kaip gyvieji skydai per NATO bombardavimo kampaniją 1995 metų
gegužę ir birželį, kurios taikiniais tapo Bosnijos serbų pajėgų
pozicijos.
R. Karadžičius, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas
buvusiai Jugoslavijai (ICTY) kaltinimus iškėlė 1995 metais,
slapstėsi 13 metų, kol galiausiai buvo suimtas Belgrade, kur jis
vertėsi alternatyviosios medicinos gydytojo praktika.
R. Karadžičiaus teismas prasidėjo 2009 metų spalį, o
prokurorai savo argumentus išdėstė nuo 2010-ųjų balandžio iki
šių metų gegužės.
Teisėjai birželį atmetė kaltinimą dėl vieno genocido atvejo,
sakydami, jog nepakanka įrodymų, jog R. Karadžičius yra kaltas dėl
serbų pajėgų vykdytų žudymų Bosnijos miestuose 1992 metais nuo
kovo iki gruodžio.
Genocidą, kuris yra sunkiausias nusikaltimas pagal tarptautinę
teisę, įrodyti bus sudėtingiausia.
R. Karadžičius savo gynybą planuoja pradėti keturias valandas
truksiančiu pareiškimu, po kurio parodymus duos Rusijos pulkininkas
Andrejus Demurenka, vadovavęs JT pajėgoms Sarajeve nuo 1995 metų
sausio iki gruodžio.
Srebrenicos žudynių aukų žmonos ir artimieji antradienį
vykstantį teismo posėdį stebi iš viešosios galerijos.
R. Karadžičius, kurio gynybai teismas skyrė 300 valandų, sakė
iškviesiantis 300 asmenų, kurie liudys jo naudai.
Tarp jų įvardytas Graikijos prezidentas Carolosas Papouliasas, kuris Bosnijos karo metais dirbo užsienio
reikalų ministru.
Pasak R. Karadžičiaus, C. Papouliasas parodymai gali įrodyti jo
nekaltumą dėl liūdnai pagarsėjusio Sarajevo Markalės turgaus
bombardavimo 1994 metų vasario 5-ąją, per kurį žuvo 67 žmonės.
Antradienis ICTY tapo istorinė diena, nes tuo pačiu metu
pradedama nagrinėti byla, kurioje kaltinamas Kroatijos serbų
sukilėlių lyderis Goranas Hadžičius - paskutinis iš bent 161
šiam teismui perduoto karo įtariamo karo nusikaltėlio.
