Mo Yanas, kuris yra vienas svarbiausių Kinijos pastarųjų
penkių dešimtmečių rašytojų, tapo pirmuoju šios šalies
piliečiu ir vos antruoju kinų kalba rašančiu kūrėju, gavusiu
šią prestižinę premiją.
57 metų rašytojas, kurio tikrasis vardas yra Guan Moye, galbūt labiausiai užsienyje garsėja savo 1987 metų apysaka „Raudonasis gaolianas“ (Hong Gaoliang) - pasakojimu apie brutalų
smurtą Rytų Kinijos kaime - kur rašytojas pats užaugo - 3-iajame
ir 4-ajame dešimtmečiuose.
Vėliau šią istoriją garsus kinų režisierius Zhang Yimou
pavertė kino filmu, kuris pelnė didelį pripažinimą.
Savo stiliumi, kuris lyginamas su Gabrielio Garcios Marquezo
magiškuoju realizmu, Mo Yanas parašė ir tokias garsias knygas kaip „Didelės krūtys ir platūs klubai“
(Fengru feitun), „Vyno respublika“ (Republic of Wine) ir „Gyvenimas ir
mirtis kankina mane“ (Shengsi pilao).
Jis taip pat parašė dešimtis kitų romanų, apysakų,
apsakymų, kuriuose paprastai vengiama šiuolaikinių klausimų ir
vietoje to žvelgiama į neramų Kinijos XX-ąjį amžių. Į jo
istorijas dažnai įliejama politikos ir tamsaus, ciniško humoro.
Fonu jo istorijoms tampa ir 1911 metų revoliucija, nuvertusi
Kinijos paskutinę imperatorių dinastiją, ir brutali Japonijos karo
metų invazija, ir nesėkminga komunistinės Kinijos 6-ojo
dešimtmečio žemės reforma, ir Mao Zedongo 1966-1976
metų kultūrinės revoliucijos beprotybė.
Tokių laikų aprašinėjimas reiškia riziką peržengti ribą,
kuri skiria tai, kas dar priimtina, ir kas jau yra politinis tabu
Komunistų partijai.
Naujausias jo romanas, 2009 metų „Varlė“ (Frog), laikomas ir
pačia drąsiausia jo knyga, nes joje griežtai vertinama Kinijos
„vieno vaiko“ politika bei ją negailestingai įgyvendinantys vietos
valdžios pareigūnai, kurie nesibodi taikyti tokių priemonių kaip
priverstiniai abortai ir sterilizavimas.
Šio romano veikėja yra akušerė, entuziastingai propaguojanti
tokią praktiką. Tačiau vėliau ji puola atgailauti - po alkoholio
sukeltos haliucinacijos, kai regi, kaip ją puola tūkstančiai
varlių, kurių kvarkimas yra jos per abortus nužudytų kūdikių
klyksmai.
Nepaisant tokio turinio, Mo Yanas kol kas sugeba išvengti rimtų
konfliktų su komunistų valdžia.
Tai padaryti jam padeda ir valstybės sankcionuotos Kinijos
rašytojų draugijos vicepirmininko postas.
Naujasis Nobelio premijos laureatas taip pat rėmė oficialią
meno ir kultūros politiką, kuri teigia, kad menas ir literatūra
turi tarnauti socialistiniam reikalui ir, tuo pačiu, nekelti
grėsmės Komunistų partijos valdymui.
Kai kurie jo amžininkai jį dėl to kritikavo. Tačiau sakydamas
kalbą 2009 metų Frankfurto knygų mugėje, Mo Yanas tvirtino, kad
rašytoją reikėtų vertinti tik pagal jo darbus.
„Rašytojas turėtų reikšti kritiką ir pasipiktinimą tamsiąja
visuomenės puse ir žmogaus prigimties bjaurumu“, - tokius jo
žodžius citavo Kinijos žiniasklaida.
„Kai kas gali norėti šūkauti gatvėje, bet mes turėtume
toleruoti tuos, kurie slepiasi savo kambariuose ir savo nuomonę
reiškia pasinaudodami literatūra“, - sakė rašytojas.
Kinų literatūros specialistas Ericas Abrahamsenas pavadino Mo Yaną „didžiu rašytoju“, kuris pasakoja
„dideles Kinijos istorijas ir „rašo Didįjį kinų romaną“.
„Tiek daug šiuolaikinių Kinijos istorijų savo prigimtimi yra
politinės paprasčiausiai dėl to, kad politika taip smarkiai formavo
neseną Kinijos istoriją ir visuomenę“, - sakė E. Abrahamsenas,
kuris vadovauja leidiniui „China Publishing Industry Newsletter“.
„Tai neišvengiamai reiškia, kad jis rašys apie politiką. Jis
taip pat yra labai apdairus dėl to, ką galima ir ko negalima
rašyti“, - pridūrė E. Abrahamsenas.
Mo Yanas gimė kaimiškoje rytinėje Šandongo provincijoje ir
daugelio jo knygų veiksmas vyksta jo gimtojoje Gaomi apygardoje.
Rašyti jis pradėjo tarnaudamas Liaudies išvadavimo armijoje
9-ojo dešimtmečio pradžioje ir pasirinko slapyvardį Mo Yanas,
kuris reiškia „Nekalbėk“.
Rašytojas yra sakęs, jog tas slapyvardis atėjo iš vaikystės,
kai jam, plepiam vaikui, būdavo liepiama nutilti, bet taip pat
reiškia leidimą kalbėti rašytiniu žodžiu.
Nors kartais būdavo uždraudžiama kokia nors jo knyga,
svarbiausi Mo Yano darbai dažniausiai būdavo išleidžiami.
Jis pelnė daugybę literatūrinių apdovanojimų, tarp jų - 2009
metų Newmanų kinų literatūros premiją ir 2007 metų
„Man“ Azijos literatūros premiją; daug jo darbų buvo išversta į
anglų ir kitas kalbas.
Valdžios palankiai vertinamam Mo Yanui paskirtą Nobelio premiją
Kinija tikriausiai paskelbs kritiškus rašytojų balsus tildančios
Komunistų partijos literatūros politikos pergale.
Tai būtų kontrastas Pekino reakcijai į ankstesnes su Kinija
susijusias Nobelio premijas.
2000 metais vyriausybė labai kritiškai įvertino Nobelio
literatūros premijos skyrimą Gao Xingjianui, kuris
buvo pirmasis kinų kalba kuriantis rašytojas, gavęs šią premiją.
Gao Xingjianas 9-ajame dešimtmetyje pabėgo iš Kinijos, o
1997-aisiais gavo Prancūzijos pilietybę.
Pekinas taip pat smerkė 1989-ųjų Nobelio taikos premijos
paskyrimą išeivijoje gyvenančiam Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai
Lamai ir 2010-ųjų Nobelio taikos premiją kalinamam politiniam
disidentui Liu Xiaobo.
