Permainų šioje srityje gali atnešti milijardu JAV dolerių vertinama misija.
Jos metu ketinama gręžti 6 kilometrus po vandenyno dugnu, pasiekti Žemės mantiją ir pirmą kartą išsikelti į paviršių šviežių šio planetos sluoksnio mėginių.
Žemės mantija - tai storas 3000 kilometrų sluoksnis, slūgsantis po Žemės pluta virš išorinio planetos branduolio. Jos mėginių ištyrimas gali padėti mokslininkams atsakyti į klausimus apie Žemės atsiradimą ir evoliuciją.
Geologai projektą jau lygina su NASA vykdytomis „Apollo“ misijomis, per kurias tyrinėtas Mėnulis.
Tačiau iki Žemės mantijos mėginių paėmimo dar toli.
Visų pirma tarptautinė mokslininkų komanda turi atrasti būdą, kaip pasiekti šį sluoksnį, nes 10 kilometrų grąžtai pakeliui sutiks itin kietų uolienų.
Techninį iššūkį vienas iš projekto lyderių, Jungtinės Karalystės Sautamptono universiteto mokslininkas Damonas Teagle'as vadina „daugiausia iššūkių keliančia veikla Žemės tyrinėjimų istorijoje“.
Misiją dar labiau apsunkins tai, kad ji bus vykdoma vandenyno viduryje. Čia Žemės pluta yra ploniausia - maždaug 6 kilometrų storio. Sausumoje jos plotis siekia apie 60 kilometrų.
Geologai jau nustatė tris galimas gręžimo vietas, kurios yra Ramiajame vandenyne. Nuo pat vandenyno dugno iki Žemės mantijos ketinama išgręžti tik 30 centimetrų pločio skylę.
„Tai tas pats, kas baseino gilumoje tabaluoti plieno virbalu, kurio plotis yra kaip žmogaus plauko, ir įkišti jį į ant dugno esantį 1/10 milimetrų pločio žiedą. Tada gręžti dar keletą metrų į pamatus “, - apie misijos sudėtingumą kalbėjo D. Teagle'as.
Pasiekti mantiją mokslininkai bandys naudodamiesi 2002 metais pastatytu tyrimams skirtu japonų laivu „Chikyu“. Juo galima gabenti 10 kilometrų siekiančius grąžtus.
Naudojantis „Chikyu“ jau pasiektas pasaulio rekordas - laivo grąžtas praėjusią vasarą į jūros dugną prasiskverbė 2,2 kilometro.
Kad naudojantis „Chikyu“ būtų pasiekta Žemės mantija, reikia gerinti technologijas, nes dabar grąžtus reikia keisti kartą per 50 – 60 valandų. Gręžimas tokiu tempu gali trukti daugelį metų.
Pirmieji bandymai pasiekti Žemės mantiją pradėti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.Tada JAV mokslininkai sugebėjo išgręžti kelis metrus vandenyno plutoje.
Tyrimas vykdytas prie rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje esančios Gvadalupės salos. Mokslininkų pasiekimas tada buvo pripažintas ir tuometinio JAV prezidento Johno F. Kennedy, tačiau projektas nutrauktas 1966 metais.
Devintajame dešimtmetyje Rusijos mokslininkai vykdė panašius tyrinėjimus prie Kolos pusiasalio. Jie pasiekė rekordą Žemės plutoje išgręžę 12 kilometrų.
Nors Žemės mantija sudaro 68 proc. planetos masės, anot D. Teagle'o, mokslininkai palyginti nedaug žino, iš ko ji sudaryta ir kaip veikia.
„Turime karikatūrų knygelę, tačiau detalių žinių trūksta“, - kalbėjo D.Teagle'as.
Jeigu projektui pavyks gauti reikiamą finansavimą ir bus išspręsti techniniai klausimai, mokslininkai gręžimo darbus galėtų pradėti šio dešimtmečio pabaigoje, o Žemės mantiją pasiektų 2020-ųjų pradžioje.
