Buvusio Rusijos gynybos ministro P. Gračiovo mirtį gaubia paslaptis

Žiniasklaidoje pasklido įvairiausios mirties versijos. Viena jų - esą P. Gračiovas apsinuodijo grybais. Tačiau nepatvirtintais duomenimis teigiama, kad 64 metų generolas mirė nuo insulto, praneša “RIA Novosti“.

Šis Afganistano karo veteranas buvo smerkiamas žmogaus teisių organizacijų už tai, kad įtikino velionį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną pradėti kampaniją, kuri, kaip jis žadėjo, turėjo tapti „pergalingu žaibo karu Čečėnijoje“, turinčiu sunaikinti sustiprėjusį separatistų judėjimą.

Tačiau per pirmąjį Čečėnijos sostinės Grozno puolimą daug P.Gračiovo tankų buvo sudeginti, o šis pažeminimas paskatino jį įsakyti surengti masinius bombardavimus, kurie nusinešė dešimtis tūkstančių žmonių gyvybių, o daugybę kitų gyventojų privertė palikti savo namus. Šis lakoniškai kalbėdavęs kariškis vadovavo Rusijos gynybos ministerijai 1992-1996 metais.

Jis buvo pašalintas per įnirtingą politinę kovą dėl valdžios su velioniu generolu Aleksandru Lebedžiu, kuris greitai sudarė paliaubas su Čečėnijos separatistais, užtikrinusias faktinę šios respublikos nepriklausomybę.

Federalinių pajėgų kariai vėl puolė šį regioną 1999 metais, paskutiniais B.Jelcino vadovavimo mėnesiais, tuomečio premjero Vladimiro Putino iniciatyva.

Iki to laiko P.Gračiovas jau nebeturėjo jokio vaidmens politikoje ir dirbo apmokamu konsultantu vienoje Rusijos karinės pramonės įmonėje.

„Jis buvo labai dviprasmiškas veikėjas. Galima sakyti, kad jam labai nepasisekė - tiek karinėje tarnyboje, tiek politinėje karjeroje“, - sakė Strateginių tyrimų instituto analitikas Aleksandras Konovalovas.

„Šiaip ar taip, pagal jo įsakymus (elitinės) Kantemirovo divizijos tankai buvo pasiųsti į Maskvą“ 1993 metais per B.Jelcino kruviną konstitucinį konfliktą su prosovietiniu parlamentu, kurio pastatas buvo apšaudytas, o įstatymų leidėjai galiausiai buvo priversti paklusti prezidentui, pridūrė ekspertas.

„Jis atliko vaidmenis, kuriems nebuvo labai tinkamas ir kurių jis iš tiesų nelabai norėjo“, - A.Konovalovas sakė valstybinei televizijai „Vesti 24“.

Šio šiurkščių manierų ir kresno sudėjimo generolo karjeros Sovietų Sąjungos pajėgose prasidėjo Kaune, kuris jis vadovavo vienam 7-osios oro desantininkų divizijos žvalgų daliniui.

Vėliau jis buvo paskelbtas Sovietų Sąjungos didvyriu už sumanų vadovavimą oro desantininkams per Afganistano karą, kuris Sovietų Sąjungai galiausiai baigėsi nesėkme ir labai prisidėjo prie komunistinės imperijos subyrėjimo.

P.Gračiovas atrodė logiškas pasirinkimas tuo metu, kai B.Jelcinas pradėjo ieškoti sąžiningo žmogaus, kuriam būtų galima patikėti vieną iš didžiausių pasaulyje armijų, kai Rusijoje ir pasaulyje vyko milžiniški pokyčiai.

Šis pasirinkimas pasiteisino, kai P.Gračiovas palaikė B.Jelciną per 1993 metais kilusią priešpriešą su parlamentu, kuri, daugelio nuomone, tapo mirtinu smūgiu iš pradžių daug vilčių kėlusiam demokratinių reformų laikotarpiui.

Būtent P.Gračiovas - kartu su armijos viršūnėmis ir politikos elitu - įtikino B.Jelciną, kurio sveikata tuo metu sparčiai blogėjo, surengti mažą ir pergalingą karinę kampaniją, kuri galėjo pataisyti prezidento įvaizdį vis labiau nepatikliai į jį žvelgiančios visuomenės akyse.

Čečėnijos sukilėliai, ginkluoti tais pačiais Sovietų Sąjungos laikų ginklais, greitai aptiko spragų Rusijos karinėje taktikoje ir sugebėjo padaryti federalinėms pajėgoms didžiulių nuostolių, kai jos pasklido kalnuotame regione.

P.Gračiovas užsitraukė žmogaus teisių gynėjų rūstybę dėl to, kad uždegė žalią šviesą arba dangstė armijos žiaurumus gyvenvietėse, tokiose kaip Samaškai, kurios karo pradžioje buvo intensyviai bombarduojami.

Daugelis dabar vadina P.Gračiovą vadu, kuris buvo gerbiamas savo karių ir kitų vadų daug labiau nei šalies, kuriai jis tarnavo.

Nepriklausomas karinis analitikas Aleksandras Golcas vadina P.Gračiovą vienu iš geriausių gynybos ministrų, kuriam teko nepavydėtina dalia vykdyti įsakymus per vieną iš neramiausių laikotarpių šiuolaikinėje Rusijoje.

„Jis galėjo tapti labai gerbiamu žmogumi, jeigu būtų gyvenęs kitokiomis sąlygomis“, - A.Golcas sakė radijui „Echo Moskvy“.