Pakistano vyriausybė paskelbė penktadienį nacionaline švente - specialia meilės diena pranašui Mahometui.
Šioje šalyje vyko itin dideli protestai. Jų dalyviai smerkė JAV sukurtą islamą
įžeidžiantį filmą. Per konfliktus nušautas policininkas ir privačios
televizijos vairuotojas, pranešė pareigūnai.
Penktadienį Pakistane per protesto akcijas prieš filmą „Musulmonų nekaltumas”, vykusias
daugelyje didelių šalies miestų, ne mažiau kaip 16 žmonių žuvo, o
dar apie 200 buvo sužeista, praneša AP, remdamasi šaltiniais valdžios institucijose.
Penktadienį įvairios partijos ir judėjimai, nuo islamistinių
iki provyriausybinių, surengė Pakistano miestuose manifestacijas
prieš filmą.
Jos vyko valdžios paskelbtos šventės - Meilės pranašui
dienos - proga. Žiniasklaidos duomenimis, protesto akcijas lydėjo
pogromai ir susirėmimai su policija. Incidentų užfiksuota
Islamabade, Karačyje, Multane, Ravalpindyje, Lahore ir kituose
miestuose. Pavyzdžiui, Pešavare demonstrantų minia nusiaubė ir
sudegino du kino teatrus, kino salių apsaugos darbuotojai susirėmė
su riaušininkais, vienas žmogus žuvo.
Masinės protesto akcijos daugelyje musulmonų šalių prasidėjo
praėjusią savaitę, kai internete pasirodė pranašą Mahometą
išjuokiantis filmas „Musulmonų nekaltumas”.
Susirėmimai prasidėjo, demonstrantams ėmus žygiuoti prie JAV
konsulato - į policiją pasipylė akmenys, mėginta nustumti kelią
blokavusius laivų konteinerius, nurodė policija.
Pareigūnai ašarinėmis dujomis ir šūviais į orą vaikė
minią, bet trys policininkai buvo sužeisti šūvių, pakeistų iš
nežinomos vietos, sakė M. Shakeelas.
„Jie buvo nuvežti į ligoninę, kur vienas mūsų konsteblių
mirė“, - pridūrė jis.
Anksčiau penktadienį Pešavaro mieste šalies šiaurės
vakaruose buvo pašautas privačios televizijos vairuotojas, kai
protestuotojai padegė ir nuniokojo kino teatrą.
„Jam šauta į krūtinę. Po operacijos jam buvo prijungtas
dirbtinių plaučių aparatas, tačiau vyras neišgyveno“, - sakė
Ledi Reading ligoninės vadovas Mukhtaras Khanas.
Tuo tarpu Paryžiaus Luvro muziejuje iškilmingai atidarytas naujas Islamo meno departamentas, kuris buvo statomas vienuolika metų. Jame eksponuojami keli darbai gali musulmonams irgi sukelti šoką.
Tad tarp musulmonų ir Vakarų pasaulio tvyrant įtampai, daugelis klausia: ar pasirinktas departamento atidarymo laikas tinkamas?
Dauguma Luvro kuratorių į šį klausimą atsako teigiamai. Esą beveik 100 milijonų eurų kainavęs projektas padės sumažinti kultūrinius skirtumus. Islamo departamente bus eksponuojami darbai, sukurti nuo septinto iki devyniolikto amžiaus.
„Man patinka mintis, kad reikia parodyti kitą monetos pusę. Mes kenčiame nuo supaprastinto Islamo pasaulio vaizdo“, - ekspozicijos vertę pabrėžė Luvro Islamo meno departamento vadovė Sophie Makariou.
Tačiau paroda kelia ir abejonių.
Mat šioje bus demonstruojami trys pranašo Mahometo atvaizdai, kuriuose matyti jo veidas. Dauguma musulmonų įsitikinę, kad pranašas apskritai neturėtų būti vaizduojamas, nes tai gali skatinti stabmeldystę.
Luvro konsultantė istorijos klausimais Charlotte Maury pabrėžia, kad pranašo Mahometo veidas Islamo mene buvo uždengtas nuo XV amžiaus, kai musulmonų mokslininkai nusprendė, kad užmaskuota figūra – pagarbesnis atvaizdas.
Tačiau vis tiek skamba nuomonės, kad eksponuojami minėti atvaizdai gali dalį musulmonų papiktinti ir šokiruoti.
Juo labiau, kad priešiškumą Vakarams sustiprino ir Prancūzijos satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“ trečiadienį išspausdintos pranašo Mahometo karikatūros, kuriose jis vaizduojamas nuogas.
Dėl to Prancūzija, kaip ir JAV bei kitos Vakarų šalys, penktadienį ruošėsi protestams prie šalies ambasadų visame musulmonų pasaulyje.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus
teisių agentūra penktadienį pasmerkė tai, kad prancūzų satyrinis
žurnalas „Charlie Hebdo“ paskelbė pranašo Mahometo
karikatūras musulmoniškajame pasaulyje tvyrant įtampai dėl
antiislamiško filmo.
„Ir šis filmas, ir karikatūros yra piktavališki ir tyčia
provokuojami“, - sakė JT žmogaus teisių komisarės atstovas
Rupertas Colville'is.
„Charlie Hebdo“ atveju, atsižvelgiant į tai, kad jie labai gerai
žinojo, kas praėjusią savaitę įvyko dėl filmo, tai atrodo
dvigubai neatsakinga iš jų pusės“, - sakė jis žurnalistams
Ženevoje.
R. Colville'is pabrėžė, kad žmogaus teisių komisarė Navi
Pillay supranta, kodėl žmonės nori protestuoti prieš
minimą filmą ir karikatūras - dėl „gėdingai iškreipto musulmonų
įvaizdžio“, bet tvirtina, kad jie tai turėtų daryti taikiai.
R. Colville'is griežtai pasmerkė jau 10 dienų trunkančią, į
mažiausiai 20 šalių išplitusią ir daugiau kaip 30 gyvybių
pareikalavusią reakciją dėl JAV sukurto mažo biudžeto filmo
„Musulmonų nekaltybė“ (Innocence of Muslims).
Bandydami užkirsti kelią galimiems islamistų išpuoliams, Pakistano pareigūnai penktadienį didžiuosiuose šalies miestuose užblokavo mobilųjį ryšį, kad naudojantis mobiliaisiais telefonais nebūtų įmanoma detonuoti sprogmenų.
JAV finansavo Pakistane rodomą reklamą, kurioje gyventojai raginami laikytis ramybės, o JAV prezidentas Barackas Obama pasmerkia filmą.
Per praėjusią savaitę prasidėjusius protestus keliose šalyse iš viso žuvo jau 30 žmonių.
Plačiau apie religinių simbolių vaizdavimą skaitykite šeštadienį dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Rytai-Vakarai".
