Kurtas Westergaardas dėl savo anuometinių
karikatūrų laikraštyje „Jyllands-Posten“ kone buvo nužudytas - jį
2010 metais užpuolė kirviu ginkluotas žudikas.
Dabar jis Austrijos žurnalui „News“ sakė, jog nesigaili dėl
savo darbų ir jog žodžio laisvė yra pernelyg brangi, kad jos
būtų galima atsisakyti.
„Ar ateityje turėtume leistis cenzūruojami islamo valdžių itin
nedemokratiškose šalyse? Ar jiems reikėtų leisti ateityje
nurodinėti Vokietijos kanclerei, ką ji turėtų pagerbti ir ko - ne?
Ar tikrai jau taip toli nuėjome?“ - klausė jis, paminėdamas Angelos
Merkel nuorodą į jo darbus.
Daugeliui musulmonų bet koks pranašo vaizdavimas jau yra
šventvagystė, o karikatūros ir kitokie apibūdinimai provokavo
protestus visame musulmoniškame pasaulyje. Naujausias toks pretekstas
protestams yra mėgėjiškas JAV sukurtas antiislamiškas filmas.
77 metų K. Westergaardas sakė, kad vis dar gyvena nuolatinėje
baimėje dėl galimo naujo mėginimo jį nužudyti.
Jo namai jau tapę „tvirtove“ su policijos postu galiniame kieme
ir asmens sargybiniais, kurie jį ir jo žmoną vežioja galinėse
šarvuoto automobilio sėdynėse.
„Negaliu net nueiti apsipirkti ar pasėdėti kavinėje“, - sakė
jis interviu, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį.
K. Westergaardo nuomone, musulmonus pašiepiančios karikatūros
gali signalizuoti, kad Vakarų kultūros laiko juos visuomenės
dalimi. „Bet mes vieni kitų nesuprantame“, - pridūrė jis.
Taip yra dėl to, kad „ilgą laiką dalyvavome kultūriniame
kare“, kuris vyksta ne tik tarp Vakarų ir Artimųjų Rytų, bet ir
tiesiogiai Vakarų visuomenėse, kur, pasak jo, daugelis musulmonų
atrodo nesuprantantys ar negerbiantys demokratijos bei žodžio
laisvės.
Pasak K. Westergaardo, karikatūrininkai negali nutraukti savo
darbo kritiškai išryškinti aktualijas.
„Ir taip pakankamai blogai, kai tokie žmonės kaip politikai ar
žurnalistai, kurie dirba su žodžiais, nebenori sakyti ir rašyti
dalykų, kurie yra akivaizdūs. Mes prie to pripratome, bet, laimei,
dar ne prie (minties. - Red.), kad piešinių draudimai tuo tarpu taip pat
įsigali“, - sakė jis.
