Tiek žniasklaidos apžvalgininkams, tiek JAV valstybės pareigūnams jau trečiadienį buvo panašu, kad užpuolikai pasinaudojo protestais dėl musulmonų šventąjį - pranašą Mahometą - įžeidžiančio filmo, kad surengtų didelį puolimą.
Jo metu buvo naudojami
kariuomenės pėstininkų ginklai ir raketiniai granatsvaidžiai. Puolimas truko
kelias valandas, palauždamas Bengazio konsulato apsaugos grupę.
„Tai darbinė hipotezė šiuo metu“, - sakė vienas aukšto rango
JAV pareigūnas, pageidavęs neskelbti jo vardo.
„Ši ataka buvo kompleksiška, - jis sakė naujienų agentūrai
AFP. - Panašu, kad jie pasinaudojo (protestais) kaip palankia proga.“
Užpuolikai, apšaudę Amerikos konsulatą ir kelias valandas
laikę užspeitę JAV saugumo komandas, galimai yra susiję su
tarptautiniu teroristų tinklu „Al Qaeda“ arba buvo įvėpti jo
veiklos, nurodė pareigūnai, pažymėję, kad tyrėjams prireiks
daugiau laiko faktams surinkti.
„Per anksti galutinai susieti šią ataką su „Al Qaeda“ arba jos
bendrininkais“, - aiškino AFP pašnekovas.
Tačiau JAV Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas
Mike'as Rogersas sakė, kad išpuolis, per kurį
žuvo ambasadorius Chrisas Stevensas ir trys jo
darbuotojai, yra panašus į „al Qaeda“ operaciją.
„Vis dar esama kai kurių neaiškių detalių..., tačiau tai
aiškiai turi visus „al Qaeda“ stiliumi surengto išpuolio požymius“,
- respublikonas įstatymų leidėjas sakė televizijai CNN.
Ši ataka buvo įvykdyta antradienį, kai islamiškose šalyse
nuvilnijo protestai prieš vieną Jungtinėse Valstijose sukurtą ir
internetu išplatintą parodijinį filmą, kuriame tyčiojamasi iš
pranašo Mahometo.
Preliminarūs pranešimai rodo, kad ši ataka buvo smurtinių
riaušių pasekmė, tačiau aiškėjant daugiau detalių pareigūnai
ir ekspertai teigė, kad kai kurie įrodymai leidžia manyti, jog
puolimas prieš konsulatą buvo apgalvotas sąmokslas, siekiant
pažymėti 2001 metų rugsėjo 11-ąją įvykdytų teroro atakų
prieš Jungtines Valstijas metines.
Jungtinės Valstijos viešai palaikė raginimus imtis
demokratinių reformų Artimuosiuose Rytuose, tačiau kalbėdami
privačiai pareigūnai neretai išsakydavo nerimą, kad pavojus gali
kilti ištikimiems Amerikos sąjungininkams arabų pasaulyje ir kad
sukilimai naudingi ginkluotoms islamistų grupuotėms, o „Al Qaeda“
šalininkai randa naujų vietų įsitvirtinti.
Ataka Bengazyje buvo pirmasis kartas nuo praeito amžiaus 8-o
dešimtmečio, kai buvo nužudytas pareigas einantis JAV ambasadorius.
Šis išpuolis kelia abejonių dėl Bengazio atstovybės saugumo, taip
pat klausimų, kokiu būdu užpuolikai sugebėjo įsiveržti į
diplomatinį kompleksą per 15 minučių nuo susišaudymo pradžios.
Aukšti pareigūnai pasakojo žurnalistams apie baisią konsulato
apsiaustį, prasidėjusią nuo apšaudymo apie 22 val. vietos (23 val.
Lietuvos) laiku ir trukusią ilgiau nei tris valandas, kol Libijos
pajėgos ėmėsi atkūrinėti tvarką.
Panašu, kad konsulato apsauga neatlaikė spaudimo, kai biurų
pastatas užsiliepsnojo, o apsaugininkai bergždžiai ieškojo
ambasadoriaus Ch.Stevenso per kulkų krušą, sakė pareigūnai.
Amerikiečiai tik iš antro mėginimo susigrąžino kontrolę
konsulato pagrindiniame pastate, o vėliau Libijos pajėgos turėjo
išstumti užpuolikus iš atskiro priestato.
Vieno AFP fotografo nuotraukoje, pasak incidento liudininkų,
matomas sužeistas Ch.Stevensas, kuriam libiai teikė pagalbą
komplekso viduje.
Kaip pranešama, kiek vėliau libiai jį išvežė į Bengazio
ligoninę, tačiau JAV pareigūnai tvirtina jo nebematę iki tol, kol
jo lavonas buvo atvežtas į vietos oro uostą.
Konsulato, kurį sudaro keletas pastatų, apsauga yra „tvirta“,
įskaitant aplink jį patruliuojančias vietos pajėgas, fizines
kliūtis ir apsaugininkų komandą, samdomą JAV Valstybės
departamento, teigė pareigūnai.
JAV ambasadą Tripolyje saugo Amerikos jūrų pėstininkų
dalinys, tačiau konsulate Bengazyje, kitaip nei kai kuriuose kituose
diplomatiniuose postuose, jūrų pėstininkų grupės nebuvo.
