Bendrija dažnai būna politinės Nyderlandų padėties atspindys. Olandai ne kartą įkvėpė Bendriją siekti didesnės integracijos arba, priešingai, atsidūrė nepatenkintų ES priešakyje.
„Kiekvieni rinkimai Nyderlanduose parodo, kokia nuotaika yra visoje Europoje”, – įsitikinęs Europos politikos studijų centro politikos analitikas Piotras Maciejus Kaczynskis.
Koks bus Nyderlandų veidas?
Nyderlandai buvo viena iš šešių valstybių, po Antrojo pasaulinio karo įkūrusių Europos anglių ir plieno bendriją, kuri ilgainiui išaugo į 27 šalis nares vienijančią organizaciją.
Svarbūs olandai buvo ir kuriant bendrą ES valiutą – eurą.
Tačiau šios šalies gyventojai europiečius yra užkrėtę ne vien noru siekti didesnės Bendrijos integracijos. 2005-aisiais Nyderlandai kartu su Prancūzija stojo į euroskeptikų gretas.
Olandai ir prancūzai referendume atmetė siūlomą Europos Konstituciją ir taip įstūmė Bendriją į aklavietę.
Tad olandams einant prie balsadėžių apžvalgininkai aistringai diskutuoja, kokie po rinkimų bus Nyderlandai – vienijantys Europą ar, atvirkščiai, išryškinantys jos nesutarimus.
Atsakymas į šį klausimą gali parodyti ir visos Bendrijos laukiančią kryptį.
Populisto kirčiai Bendrijai
Per šiuos rinkimus olandai bando atsakyti į daugeliui Bendrijos narių aktualų klausimą: ar laikytis įsikibus ES ir bėdų kaustomo euro, ar bandyti keisti padėtį?
Kaip ir galima tikėtis, radikaliausių pažiūrų šiuo klausimu laikosi Laisvės partijos lyderis populistas Geertas Wildersas. Pareiškimais, nukreiptais prieš musulmonus ir imigraciją, pagarsėjęs kraštutinių dešiniųjų politikas ragina Nyderlandus apskritai pasitraukti iš ES.
G. Wilderso teigimu, Europa pavirto į brangų labdaros projektą, kuriame Nyderlandai turi gelbėti į skolas įlindusias žemyno pietuose esančias išlaidūnes – Graikiją, Italiją, Ispaniją.
„Nyderlandų laukia geriausi laikai, jei daugiau nemokėsime Pietų Europai, jei būsime savo namų šeimininkai ir vėl galėsime patys priimti sprendimus”, – aiškino G. Wildersas.
Tiesa, olandai jo idėjomis žavėtis neskuba.
Naujausia nuomonių apklausa rodo, kad G. Wilderso partija tėra ketvirta ir gali parlamente prarasti ketvirtadalį iš dabar turimų 24 mandatų.
Priešingoje politinio spektro pusėje – laikinasis Nyderlandų premjeras Markas Rutte, kurio vyriausybė sugriuvo praėjusį balandį.
Liberalių pažiūrų politikas tvirtai tiki ES integracija ir pritaria Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlomai griežtai biudžeto taupymo politikai.
M. Rutte vėl taikosi į premjero kėdę ir jo galimybė išties gana nemaža. Tačiau valdančiosios koalicijos formavimas jam nebūtų lengvas.
Renkasi nuosaikesnę kairę
Rinkimuose dalyvauja daugybė euroskeptiškų politinių jėgų, kurios beveik tiek pat populiarios.
Šios partijos taupyti nesiruošia, nors ir pripažįsta Europos Sąjungos svarbą už eksportą savo ekonomiką statantiems Nyderlandams.
Viena tokių politinių jėgų yra kairioji Socialistų partija, vadovaujama Emile’io Roemerio.
Pastarasis per rinkimų kampaniją išgarsėjo pareiškimu, kad Nyderlandai tik per jo lavoną mokės baudas Briuseliui už neįvykdytus biudžeto politikos tikslus.
E. Roemerio idėjos patraukė olandus.
Tačiau neilgam – nors socialistai visą vasarą buvo nuomonių apklausų viršūnėse, neseniai jie nulipo ant trečiojo laiptelio.
Juos aplenkė per mėnesį smarkiai išpopuliarėję leiboristai ir jų lyderis Diederikas Samsomas, kurio kritika Bendrijai yra nuosaikesnė nei E. Roemerio.
Lyderiai į koaliciją neis
Leiboristai prieš rinkimus buvo atsidūrę antroje nuomonių apklausų vietoje, bet nuo pirmaujančių liberalų atsiliko labai nedaug. Vadinasi, balsavimo rezultatai yra sunkiai prognozuojami.
Nenuostabu, kad M. Rutte ir D. Samsomas per televiziją rodytuose pirmadienio debatuose iš peties stengėsi į savo pusę patraukti neapsisprendusius Nyderlandų rinkėjus.
Juk jų balsai šiandien gali būti lemiami.
O politikai galimybę valdžioje būti kartu atmeta, nors anksčiau abi partijos yra buvusios bendroje koalicijoje.
Aiškėja populisto G. Wilderso ryšiai
Artėjant rinkimams olandai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie 49 metų G. Wilderso, kurio Laisvės partija laikoma mažiausiai skaidria Nyderlandų parlamento grupe, ryšius.
G. Wilderso partija pati randa finansavimą, todėl ji neturi apie save atskleisti kai kurių duomenų – priešingai nei kitos iš vyriausybės subsidijas gaunančios Nyderlandų politinės jėgos.
Paaiškėjo, kad Laisvės partijai finansinę paramą teikė JAV veikiančios antiislamistinės grupės. Jų atstovai sako mokėję už G. Wilderso apsaugą ir padengę jo teisines išlaidas.
Nyderlanduose tokia parama nėra neteisėta, tačiau ji atskleidžia G. Wilderso tarptautinius ryšius.
Politikas jau aštuonerius metus yra saugomas visą parą. Radikalios musulmonų grupuotės namuose ir užsienyje jam yra grasinusios mirtimi.
