V. Putinas įgyvendino savo senas ambicijas surengti 21 narę
turinčio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio
bendradarbiavimo (APEC) lyderių susitikimą kariniame Vladivostoko
uostamiestyje, kuris anksčiau buvo neprieinamas užsieniečiams.
Be to, prieš šį viršūnių susitikimą miesto infrastruktūrai
gerinti buvo išleista apie 20 mlrd. JAV dolerių ir buvo pastatyti du
dideli tiltai, tikintis įkvėpti naujos gyvybės regionui, kuris
ribojasi su Kinija ir Šiaurės Korėja.
„Vladivostokas buvo uždaras miestas - karo laivyno uostas, į
kurį nebuvo įleidžiami užsieniečiai. Dešimtmečius miestas buvo
smarkiai apleistas“, - V.Putinas, aiškiai patenkintas savo
organizuotu renginiu, sakė žurnalistams per baigiamąją spaudos
konferenciją.
„Tai, ką darome dabar, yra pirmieji mėginimai kardinaliai
pakeisti šią padėtį“, - jis pareiškė po susitikimo, kuriame
dalyvavo įtakingi lyderiai, tokie kaip Kinijos prezidentas Hu Jintao
ir JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
V. Putinas pirmąkart aptarė sumanymą surengti APEC viršūnių
susitikimą su tuomečiu JAV prezidentu George'u W.Bushu per Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimą Sankt Peterburge 2006 metais, dar prieš prasidedant pasaulinei ekonomikos krizei. Tuo
metu šis sumanymas atrodė tik netvari svajonė.
Netgi centrinėje Rusijoje esama tik keletas vietų, tinkamų
priimti pasaulio lyderiams, nekalbant apie Maskvos dėmesio
stokojančius Tolimuosius Rytus.
V. Putinas nusprendė, kad APEC viršūnių susitikimas vyks Rusų
saloje šalia Vladivostoko, kuri dar visai neseniai buvo smarkiai
apleistas žemės lopinėlis, kuriame riogsojo sukiužę barakai ir
surūdiję laivų griaučiai.
Tačiau iki suplanuoto renginio sala buvo paversta moderniu
konferencijų centru su puikiai prižiūrimomis pievelėmis ir
įspūdingomis panoramomis. Viešbučių darbuotojai buvo atskraidinti
iš Filipinų, o prancūzas virtuvės vadovas iš vieno Prancūzijos
restorano konsultavo rusus dėl viršūnių susitikimo valgiaraščio.
Šis pasaulio lyderių sąskrydis pakylėjo V.Putiną, kuriame
spalio 7 dieną sukanka 60 metų. Tačiau prezidentui gresia neramus
ruduo, kupinas protestų prieš jo valdymą ir garsėjanti
išdrąsėjusios opozicijos kritika.
Kritikai šalyje skundėsi, kad šis viršūnių susitikimas buvo
prabanga, kurios Rusija negali sau leisti, atkreipdami dėmesį, kad
pinigų stinga pensijų reformai ir kitoms svarbioms problemoms
spręsti.
„Ar mes turime tiek daug pinigų?“ - iškili apžvalgininkė Julia
Latynina sakė radijui „Echo Moskvy“leisdama suprasi, kad ši
konferencija tebuvo pasipuikavimas, skirtas padaryti įspūdį
užsienio galingiesiems.
Vladivostoko gyventoja Jekaterina Lazeba išsakė panašią
nuomonę, sakydama, kad šeštadienio vakarą surengti įspūdingi
fejerverkai kainavo 275 mln. rublių (23,4 mln. litų) ir buvo tiesiog
akibrokštas vietos gyventojams.
„275 mln. rublių, išleistų reginiui, kuris truko tik 19
minučių, yra tikras įžeidimas čia gyvenantiems žmonėms“, -
J. Lazeba sakė naujienų agentūrai AFP.
Artimas V. Putino šalininkas ir APEC susitikimo prievaizdas
pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas užėmė gynybinę poziciją,
kai buvo paklaustas, ar Rusija gali sau leisti organizuoti tokį
brangų renginį.
„Tai provokuojantis klausimas, - I. Šuvalovas, kuris vadovavo
ruošimuisi viršūnių susitikimui, sakė AFP. - Rusija daro tai, ką
turi daryti.“
V.Putinas atvirai pripažino, kad dalis Vladivostoko rajonų
tebėra apleisti, o šie trūkumai buvo akivaizdūs ir Rusų saloje,
kurioje vėliau įsikurs universiteto miestelis.
„Tai, kas buvo padaryta, tėra pirmieji žingsniai šia kryptimi,
siekiant išvystyti Vladivostoką, - sakė jis. Nors čia
(universitete) viskas atrodo gerai, žinau, kad po vakarykščių
liūčių kai kur prateka vanduo, kyla klausimų dėl nutekėjimo.“
Veteranas Kremliaus reporteris Andrejus Kolesnikovas,
užsimindamas apie neseniai V.Putino atliktą viešųjų ryšių
triuką, kai prezidentas pilotuodamas motorizuotą skraidyklę rodė
kelią žiemoti traukiančioms retoms sibirinėms gervėms, ironiškai
komentavo dienraštyje „Kommersant“: „Iš baltos gervės skrydžio,
miestas atrodo bent jau patenkinamai.“
