R. Correa sakė, jog tai, kuo įtariamas „WikiLeaks“ įkūrėjas,
„nėra nusikaltimas Lotynų Amerikoje“, ir jog jis nevaidino jokio
vaidmens Ekvadorui priimant sprendimą suteikti J. Assange'ui politinį
prieglobstį.
R. Correa taip pat užsipuolė Didžiosios Britanijos vyriausybę
už jos „prieštaravimus“ - norą išduoti J. Assange'ą Švedijai,
neišdavus 1998 metais Londone pagal tarptautinį orderį areštuoto
Augusto Pinocheto. Buvusio Čilės diktatoriaus
arešto orderį buvo išdavęs ispanų teisėjas Baltasaras Garzonas, kuris dabar vadovauja J. Assange'o advokatų komandai.
„Nusikaltimai, kuriais yra kaltinamas J. Assange'as, - jie nebūtų
nusikaltimai 90-yje-95-iuose procentuose planetos, - pareiškė
R. Correa. - Nenaudoti prezervatyvo per poros aktą - Lotynų Amerikoje
tai nėra nusikaltimas. Tačiau nenoriu daugiau į tai gilintis, tai
buvo nesvarbu Ekvadoro priimtam sprendimui. Ir mes visi sutariame, kad
Julianas Assange'as turėtų stoti prieš Švedijos teisingumo
sistemą“, - sakė prezidentas.
J. Assange'as, išnaudojęs visas savo teisines galimybes
Britanijoje išvengti išdavimo Švedijai, birželio 19 dieną atėjo
į Ekvadoro ambasadą ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
41 metų australas baiminasi, kad vėliau bus išduotas
Jungtinėms Valstijoms, kurias yra papiktinęs tuo, jog savo interneto
svetainėje paskelbė daugybę slaptų Vašingtono dokumentų.
J. Assange'ui pasislėpus Ekvadoro ambasadoje Londone, britų
užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as
priminė Kintui nelabai žinomą 1987 metų įstatymą, pagal kurį
britų policija galėtų įžengti į ambasados pastatą ir išsivesti
J. Assange'ą.
Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas „turėtų tikrai pykti ant savo užsienio reikalų
ministro“, sakė R. Correa.
Ekvadoro prezidentas pridūrė: „Britanija besąlygiškai rėmė
Augusto Pinochetą. Ir jie jį paleido, jie neišdavė jo
humanitariniais pagrindais, o tuo tarpu nori išduoti J. Assange'ą už tai, kad jis nenaudojo prezervatyvo. Tai - dideli prieštaravimai“.
