Piliečių, pritariančių V.Putino veiklai, skaičius per
mėnesį sumažėjo nuo 67 proc. iki 63 proc., tai yra iki gruodžio
lygio, kai vyko didžiausi per V. Putino valdymą protestai gatvėse, o
padidinusi populiarumą rinkimų kampanija dar neprasidėjo, rodo
J. Levados centro apklausa, surengta rugpjūčio 17-21 dienomis tarp 1
600 žmonių.
Žmonės liaunasi bijoję prezidento, bet juo nusivilti jie gali
tik tada, jeigu ekonomikos smukimas atsilieps jų piniginėms, sako
J. Levados centro sociologai.
V. Putino pasitraukimo iš valdžios po šešerių metų nori pusė
piliečių. Dabar jų yra 49 proc., o buvo 43 proc. tą mėnesį, kai
jis vėl buvo išrinktas prezidentu. Tiesa, tuo pačiu metu nuo 17
proc. iki 22 proc. padaugėjo Rusijos gyventojų, kurie yra jo
ketvirtojo laikotarpio šalininkai. Dmitrijų Medvedevą nori vėl
matyti prezidentu 7 proc. apklaustųjų.
V. Putinas aiškiai neatsakė į klausimą, ketina jis praleisti
Kremliuje dar 6 ar 12 metų, bet pavasarį pareiškė, kad net jeigu
galimų prezidento laikotarpių skaičius bus apribotas dviem, tai
neatims jam galimybės eiti ketvirtajam.
J. Levados centro direktoriaus pavaduotojo Aleksejaus Graždankino
nuomone, remiamas taip, kaip dabar, V. Putinas galės laimėti bet
kuriuos rinkimus. bet baimės gyventojams jis jau nebekelia.
„Putino žmonės liovėsi bijoti. Jis žmonių akyse - jau ne
simbolinis lyderis ir visagalis žmogus. Tai gali turėti jam rimtų
padarinių.
Desakralizuoti lyderį padėjo ir merginos iš pankroko grupės
„Pussy Riot“, kurios trys dalyvės praėjusią savaitę buvo nuteistos
dvejus metus kalėti kolonijoje už pankų maldą „Dievo Motina,
Putiną išvaryk“ Kristaus Išganytojo šventovėje, mano
A. Graždankinas.
„Pussy Riot“ teismas buvo antrojoje vietoje po olimpiados Rusijos
gyventojams įsimintiniausių įvykių sąraše, rodo apklausa.
„Žmonės pasikliauja jėga, kuri padės įveikti juos supančią
netvarką, suirutę, anarchiją, vietos viršininkų savavaliavimą, -
sako A. Graždankinas. - Tokiu dideliu viršininku, kurio autoritetas
remiasi tuo, kad niekas negali jam pasipriešinti. O čia kelios
merginos įvairiaspalviais drabužiais atėjo į Maskvos centrą ir
pažemino šalies prezidentą“.
Sociologo nuomone, po kelių mėnesių, kai visuomenė
„suvirškins“ šį įvykį, V. Putino laukia piliečių nuomonės apie
jį „emocinė krizė“. Jos požymių matyti jau dabar. Prieš savaitę
to paties centro apklausa parodė, kad prezidentas neteko penktadalio
tų, kuriems anksčiau darė gerą įspūdį.
Anarchija ar tvarka
V. Putinas sugrįžo į Kremlių nepatenkintai ūžiant aikštėms.
Jo inauguracijos išvakarėse daugiatūkstantinės eitynės netoli
Kremliaus peraugo į susirėmimus su policija ir baigėsi kelių
šimtų žmonių sulaikymu.
Per pirmuosius naujo V. Putino laikotarpio mėnesius buvo priimti
įstatymai dėl milžiniškų nuobaudų už pažeidimus mitinguose,
dėl baudžiamosios atsakomybės už šmeižimą ir ikiteisminio
interneto tinklalapių blokavimo. Baudžiamosios bylos dėl dalyvavimo
masinėse riaušėse buvo iškeltos 16 žmonių, kurių dauguma
atsidūrė už grotų.
Piliečiai reagavo į tai su vis didesniu įsitikinimu, kad
valdžia taip įveda tvarką šalyje. Taip mano 36 proc. piliečių,
palyginti su 29 proc. pernai. Dar 14 proc. mano, jog tai rodo, kad
stiprėja autoritarinis režimas šalyje, 23 proc. mano, kad didėja
netvarka ir sumaištis, o 10 proc. - kad stiprėja demokratija.
Pusė apklaustųjų aiškina politinį sugriežtinimą siekiu
paversti Rusiją didžiąja ir ekonomiškai sėkminga valstybe. 35
proc. respondentų mano, kad šia politika siekiama išlaikyti
valdžią.
Už savo populiarumą V. Putinas turi būti dėkingas, kaip mano
sociologai, valstybinei televizijai, kuri matoma visuose šalies
regionuose ir yra lojali valdžiai. Daugiau kaip trečdalis Rusijos
gyventojų, 38 proc., mano, kad žiniasklaidos priemonės pernelyg
išsamiai nušviečia šalies vadovybės darbą.
Didžiausią pavojų V. Putino populiarumui kelia, kaip mano
sociologai, ekonominės bėdos.
„Apskritai pilietinės teisės ir laisvės V. Putino elektorato
nejaudina“, - pripažįsta A. Graždankinas.
Ekonomistai daro pesimistines prognozes ateičiai, o tai reiškia,
kad didės socialiniai prieštaravimai.
„Kita krizė nebus naudinga valdžios ir jos kurso rėmimui“, -
sako sociologas ir pažymi, kad pasitikėjimas šalies vadovybe
susvyravo dar per 2008 metų krizę.
V. Putino, kuris liko vienas valdžios viršūnėje po ketverių
metų „tandemo“ su D. Medvedevu, populiarumo nedidelis sumažėjimas
nepridėjo populiarumo kitiems vadovams ir valdžios atšakoms.
Štai vyriausybės, atėjus D. Medvedevui, populiarumas sumažėjo:
dar gegužę jos veiklą rėmė 53 proc., 46 proc. - ne, o rugpjūtį
nepritariančiųjų jau buvo dauguma - 52 proc., pritarimas nusmuko
iki 47 procentų.
Kad D. Medvedevo vyriausybė gali greitai pakeisti šalies
gyvenimą į gera, tiki tik 23 proc. respondentų - tai trečdaliu
mažiau nei tada, kai premjeru buvo V. Putinas.
