Įtariama, kad K. Michalas, vadovaujantis valdančiajai Reformų partijai, rūpinosi nelegaliu partijos finansavimu – tiek prieš Europos Parlamento rinkimus 2009 metais, tiek pernai prieš Estijos parlamento rinkimus.
Tokius kaltinimus ministro pirmininko kolegai Reformų partijoje pateikė garsus žmogaus teisių gynėjas – buvęs parlamentaras Silveris Meikaras.
Iš reformistų gretų prieš metus pasitraukęs S. Meikaras prieš kelis mėnesius prisipažino, kad paprašytas K. Michalo 2009–2010 metais aukojo partijai pinigus, kurių kilmės nežino.
S. Meikaras netrukus patikslino į Reformų partijos sąskaitą dalimis pervedęs 115 tūkstančių kronų (25,3 tūkst. litų).
Pinigus jam vokelyje perduodavo K. Michalo bičiulis – deputatas Kalevas Lillo.
Tiesa, ir K. Michalas, ir K. Lillo pareiškė neturintys nieko bendro su jiems mestais kaltinimais. Esą S. Meikaras reformistams aukojo asmeninius pinigus.
Bet visuomenė tokiais paaiškinimais nepatikėjo. O K.Michalo reputacijai galiausiai dar labiau smogė verslo dienraščio „Aripaev” tyrimas, po kurio paaiškėjo, kad Reformų partija jau dvejus metus neviešina partinės spaudos finansavimo šaltinių.
Keista A. Ansipo išpažintis
Sumaištį dar labiau padidino premjeras A. Ansipas, pareiškęs, kad K.Michalu tiki tik kaip ministru. Esą kaip partijos kolega jis Estijos lyderiui niekada nekėlė pasitikėjimo.
Vėliau premjero nuomonė pasikeitė ir jis ėmė ginti pavaldinį.
A. Ansipas pareiškė laikysiantis skandalą išgalvotu žiniasklaidos, kol prokuratūra K.Michalui nepateiks kokių nors kaltinimų.
Opozicija, tarsi to telaukusi, be gailesčio sukritikavo tokią premjero poziciją. Ir priminė, kad 2006 metais Liaudies sąjungos vadovas Villu Reiljanas dėl finansinių neaiškumų atsistatydino iš aplinkos apsaugos ministro pareigų.
V. Reiljanas pasitraukė vos kilus įtarimų, kad jis padeda savo partijos kolegoms valstybinę žemę įforminti kaip privačią.
Neatsiliko ir politologai – jie priminė, kad anksčiau Reformų partijoje irgi galiojo aukštesni moraliniai kriterijai.
Pavyzdžiui, 2002 metais Signe Kivi iš kultūros ministro pareigų atsistatydino iš karto, kai tik paaiškėjo, kad vienas jos pavaldinių kazino pralošė 8 mln. kronų iš valstybės biudžeto.
O 2005-aisiais Jaakas Joeruutas paliko gynybos ministro postą, kai jo pavaduotojas viešumoje pasirodė vilkintis marškinėlius su užrašu „Komunistus – į krosnį”.
Ministras pašiepiamas viešai
Didžiausias šalies dienraštis „Postimees” pasismagino įdėjęs K.Michalo karikatūrą.
Joje ministras giriasi, kad būtų laimėjęs medalį Londono olimpiadoje, jei čia būtų vykusi išsisukinėjimo nuo politinės atsakomybės rungtis.
Šalyje varžoma demokratija?
Savo ruožtu „Eesti Paevaleht” užkliuvo tai, kad į apklausą prokuratūroje K.Michalas atvažiavo automobiliu tamsintais stiklais, jį lydėjo vienas brangiausiai apmokamų šalies advokatų.
Suabejota, ar prokurorai objektyviai įvertins savo viršininko – teisingumo ministro veiksmus, ir paragino premjerą sustabdyti K. Michalo įgaliojimus.
Labiausiai vyriausybę dėl šio skandalo kritikuoja Talino meras – didžiausios opozicinės Centro partijos lyderis Edgaras Savisaaras. Politikas pareiškė netikintis, kad teisėsauga objektyviai išnagrinės kaltinimus reformistams. Esą Generalinė prokuratūra ir policija paprastai domisi tik opozicijos veikla.
Anot E. Savisaaro, prokuratūra labai jau nenoriai ir aplaidžiai tyrė Reformų partijos sąsajas su pasų prekyba užsienio valstybių – anksčiau leidimus gyventi Estijoje už didelius pinigus įsigydavo su Rusijos mafija glaudžiai susiję asmenys.
O centristai ir pats E. Savisaaras esą nuolat šmeižiami dėl įtariamo finansavimo iš Maskvos – rengiamos kratos partijos patalpose, klausomasi jos narių telefono pokalbių.
