Armėnai nebepirks
Jau anksčiau Armėnijos aviakompanija „Armavia“ pareiškė atsisakymą pirkti antrą „Superjet“. Dabar pranešama, kad kompanija ieško galimybės atsisakyti ir pirmojo lėktuvo, įsigyto dar 2011 m. pradžioje.
Už pirmojo lėktuvo aptarnavimą „Armavia“ jau įsiskolino visai nemažą sumą gamintojams „Civiliniai Sukhoi lėktuvai“, tačiau atsisako šiuos pinigus mokėti. „Apie kokias remonto išlaidas galima kalbėti, jeigu lėktuvui dar tik vieneri metai, ir jam tebegalioja garantija“, - piktinosi nenurodomas šaltinis, susijęs su „Armavia“.
Pasak jo, paskutiniu lašu į kantrybės taurę buvo tai, kad dėl dviejų dienų remonto Žukove aviakompanijai teko sugaišti dar keturias dienas muitinės procedūroms, susijusioms su laikinu lėktuvo įvežimu į Rusiją.
„Armavia“ prezidentas Michailas Bagdasarovas jau anksčiau reiškė nepasitenkinimą bendradarbiavimu su Superjet gamintojais. Šio lėktuvo atsarginės dalys keturis kartus brangesnės už analogiškas „Airbus“ dalis.
Šaltinio teigimu, „Civiliniai Sukhoi lėktuvai“ grąžino „Armavia“ už pirmąjį lėktuvą sumokėtus pinigus, išskaičiavę 1 mln. dolerių, kuriais įvertintas remontas. O 2012 m. liepos pradžioje armėnų aviakompanija pareiškė atsisakanti pirkti antrą lainerį ir vietoj jo įsigysianti vakarietiškos gamybos lėktuvus.
Tiesa, „Civiliniai Sukhoi lėktuvai“ tvirtina, kad jokių oficialių dokumentų dėl sutarties nutraukimo iš armėnų aviakompanijos nesulaukė.
Liepos pradžioje taip pat paaiškėjo, kad Rusijos kompanija „Aeroflot“, nupirkusi 8 lėktuvus SSJ-100, naudoja tik pusę savo lėktuvų parko. Buvo aiškinama, kad „prastovos iš esmės susijusios su neteisingai veikiančia kondicionavimų sistemos nutekėjimų signalizacija, konkrečiai – su aukštais reikalavimais sistemos ir jos kabelinio tinklo montavimo tikslumui“.
Naujas lėktuvas – daugybė avarijų
Naujausio Rusijos lainerio reputaciją stipriai pakirto gegužę įvykusi katastrofa Indonezijoje, kai per demonstracinį skrydį SSJ-100 įsirėžė į kalną. Tuomet žuvo visi 45 lėktuve buvę žmonės.
Po to su „Superjet“ įvyko dar keletas incidentų – laimei, be aukų. Birželio 18 d. „Aeroflot“ priklausantis lėktuvas su 66 keleiviais iš Maskvos nesugebėjo nuskristi iki Kopenhagos, nes sugedo kondicionavimo sistema. Birželio 21 d. kitas tos pačios kompanijos „Superjet“ nesugebėjo išskristi iš Žemutinio Naugardo į Maskvą – kaip manoma, sutrikus lėktuvo kompiuterių sistemai.
Galiausiai, rugpjūčio 3 d. „Superjet“, skridęs iš Kazanės į Maskvą, buvo priverstas avariniu būdu nusileisti Šeremetjevo oro uoste. Šaltinis pranešė, kad salone įvyko dalinis slėgio sumažėjimas. Tą pačią informaciją pateikė ne vienas šaltinis, tačiau kompanija „Civiliniai Sukhoi lėktuvai“ paneigė ir avarinio nusileidimo, ir slėgio sumažėjimo faktą.
„Lėktuvas stabdė kaip tramvajus“
Bandydami išsiaiškinti tiesą, žurnalistai sužinojo, kad skrendant virš Čeboksarų lėktuve kažkas iš tikrųjų nutiko, ir buvo stengiamasi tą nuslėpti, galimas dalykas, nenorint atbaidyti potencialių keleivių.
Vienas iš reiso Kazanė-Maskva keleivių Vasilijus Petrovas pasakojo, kad po pakilimo praėjus apie trisdešimt minučių, lėktuvas „stipriai stabdė, lyg tramvajus“, o salone pradėjo lakstyti išsigandusios palydovės. „Visus privertė prisisegti, tikrino, kad diržai kuo tvirčiau prispaustų keleivius prie sėdynių. Mes akivaizdžiai rengėmės avariniam nusileidimui“, - pasakojo keleivis.
Bet kai lėktuvas nusileido žemiau, padėtis normalizavosi, buvo netgi padalinti sumuštiniai. O karštus gėrimus dalinti ekipažo vadovas uždraudė. Vėliau, jau prieš pat nusileidimą, V. Petrovas nuėjo į salono galą ir pamatė, kad palydovas iš termosų pilsto karštą vandenį. Keleivis paklausė: „Mums nedavėte, kad neapsipiltume per avarinį nusileidimą?“, bet atsakymo nesulaukė.
Keleivio pasakojimą patvirtina šio reiso trasa – viešai prieinamos grafinės ataskaitos apie visus orlaivių skrydžius. Pagal fligtradar24.com duomenis, „Superjet“ iš Kazanės oro uosto išskrido 11 val. 48 min., greitai pasiekė 8800 m aukštį, skrisdamas 787 km/h greičiu. Čeboksarų rajone laineris sumažino greitį iki 500 km/h ir nusileido iki 3000 m. Naugardo rajone padidino greitį iki 578 km/h ir pakilo į 4200 m aukštį. Į Šeremetjevo oro uostą lėktuvas pavėlavo pusvalandžiu.
Vienas iš „Aeroflot“ darbuotojų su sąlyga, kad liks anonimas, patvirtino, kad skrydžio metu įvyko slėgio sumažėjimas. „Jeigu tai tiesa, tai ekipažas faktiškai atliko žygdarbį: deguonies bado sąlygomis nepasimetė, nepradėjo panikuoti, o avariniu būdu sumažino aukštį ir nuo neišvengiamos žūties išgelbėjo ir lėktuvą, ir keleivius“, - konstatuoja anonimo žodžius pacitavęs žurnalistas. Pasak jo, jeigu tai būtų įvykę ne SSJ-100, o bet kuriame kitame lėktuve, ekipažui būtų įteikti valstybiniai apdovanojimai.
Mirties slenkstis
Ekspertai patvirtino, kad skridusiems šiuo reisu galėjo baigtis kur kas liūdniau. Slėgių skirtumas lėktuvo viduje ir už jo borto labai didelis, maždaug 8800 km aukštyje žmogų ištinka deguonies badas – tai mirties slenkstis. Slėgio sumažėjimas salone tokiame aukštyje – labai pavojinga avarija, tokiu atveju būtina skubiai leistis.
Tiesa, jokių patvirtinimų, kad pilotų kabinoje iš tikrųjų sumažėjo slėgis, nėra. Suveikė daviklis, fiksuojantis slėgio sumažėjimą, bet nei ekipažas, nei keleiviai fiziškai jokio slėgio sumažėjimo nejuto. Taigi, tai galėjo būti daviklio arba programinės įrangos klaida.
