Savo šventykloje užpulti sikhų religijos išpažinėjai įsitikinę, kad žmogžudį galėjo suklaidinti jų išvaizda. Esą dėl jos amerikiečiai sikhus dažnai painioja su islamo išpažintojais.
„Manau, kad šiandienėje visuomenėje nėra tokios vietos, kurioje negyvena idiotai”, – apgailestavo valdžios atstovas Markas Honadelas, išpuolį pavadinęs beprotybe. Tačiau atrodo, kad žudė ne beprotis.
Šaudė skustagalvis rasistas
Savo kruvinam darbui žudikas pasirinko sekmadienio rytą – tuo metu sikhai renkasi į bažnyčią, kurioje ne tik meldžiasi, bet ir susitinka pabendrauti.
Pasak liudininkų, baltaodis teroristas įsiveržė pusę vienuolikos ryto vietos laiku.
Iš pradžių jis nušovė du žmones lauke, tuomet nuėjo į šventyklą ir ėmė toliau šaudyti. Čia nuo jo kulkų krito keturi asmenys, tarp jų viena moteris.
Suvokę, kas vyksta, žmonės puolė slėptis. Vieni į tualetus, kiti lindo į spintas ir spinteles.
Ašarodami įvykio dalyviai vėliau guodėsi, kad didžiausią siaubą jie išgyveno tūnodami pasislėpę ir nežinodami, ar jų artimieji liko gyvi.
Mirtį sėjančio žmogžudžio šėlsmą nutraukė į išpuolio vietą atskubėjusi policija. Teroristas iš pradžių mėgino priešintis ir sužeidė pirmąjį pasirodžiusį pareigūną, bet kitas policininkas suvarpė užpuoliką kulkomis. Į ligoninę Milvokyje nuvežti trys sunkiai sužeisti asmenys.
Kai kurie sikhai liūdnai džiaugėsi, kad užpuolikas 9 mm pusiau automatiniu ginklu ėmė švaistytis dar neprasidėjus vidurdienio pamaldoms, kai susirenka dar daugiau žmonių.
„Jeigu jis būtų pasirinkęs pietų metą... Nežinau, kiek žalos jis galėjo pridaryti”, – sakė vienas sikhų religijos išpažintojas.
Vakar paaiškėjo ir žudiko tapatybė. 40-metis Wade’as Michaelas Page’as – prieš 14 metų tarnavęs JAV armijoje psichologinių operacijų specialistu. Į sikhų maldininkus vyriškis šaudė iš legaliai turėto ginklo. Jį Viskonsine – vienoje liberaliausių pagal ginklų pardavimą valstijoje – įsigyti lengva.
Be to, paaiškėjo, jog W. M. Page’as 2005 m. įkūrė skustagalvių rasistų muzikos grupę „End Apathy”, o prieš dešimtmetį bandė įsigyti prekių iš vienos neonacių grupuotės.
Išgyveno nelaimingą meilę?
Pareigūnai apie įvykį kol kas kalba nedaug. Į išpuolio vietą iš pradžių atskubėjusios gausios policijos pajėgos ieškojo ir galimo užpuoliko bendrininko, bet vėliau įsitikino, kad žudikas veikė vienas.
Vakar paryčiais buvo apieškotas ir užpuoliko butas Milvokyje, bandant nustatyti išpuolio motyvus. Baiminantis galimų spąstų pareigūnams buvo pasitelkti išminuotojai, o visi aplinkiniai gyventojai buvo laikinai iškeldinti ir apklausti. Jie jau suteikė vertingos informacijos.
Šešis žmones nušovusį asmenį liudininkai apibūdino kaip pliką į penktąją dešimtį įžengusį vyrą.
Kai kurie teigė, kad užpuolikas buvo išsitatuiravęs didžiausios šių laikų JAV tragedijos datą 9/11.
Be to, šaltiniai žiniasklaidai atskleidė, kad W. M. Page’as, kaip ir daugelis kitų karo veteranų, turėjo psichologinių problemų.
Žudiko kaimyne prisistačiusi moteris sakė, kad vyras anksčiau bute gyveno su savo mergina. Anot jos, pora neseniai išsiskyrė. Kaimynės žodžiais, praėjusią savaitę tame bute ji girdėjo riksmą.
Sikhus puola tamsuoliai
Naujas, jau antrasis per pastarąsias 2 savaites išpuolis tik dar labiau sustiprino aistras dėl ginklų kontrolės. Bet, skirtingai nei anksčiau, kai Kolorado valstijoje siautėjo ir 13 žmonių kino teatre nužudė psichopatu laikomas Jamesas Holmesas, šį kartą pareigūnai neatsitiktinai kalba apie vidaus terorizmą.
Prie tokių nusikaltimų JAV federalinis tyrimų biurams priskiria žudynes dėl religinių motyvų. Žudiko tatuiruotė, primenanti tragiškus 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolius JAV, taip pat gali būti ženklas, jog užpuolikas mėgino išlieti savo pyktį ant musulmonų.
Tačiau tragiškiausia yra ne tik tai, kad keršydami islamo fanatikams savo taikiniais amerikiečiai pasirenka niekuo dėtus musulmonus. Amerikiečių aukomis tampa ir sikhai.
Pavyzdžiui, po rugsėjo 11-osios išpuolių sikhai JAV buvo užsipulti bent 700 kartų. Vienas atvejų 2001 metais baigėsi degalinėje dirbusio sikho mirtimi – jį nušovė JAV patriotu save laikantis amerikietis, norėjęs atkeršyti „prakeiktiems arabams”.
Sikhizmas moko gerbti ir kitų pažiūras
Sikhizmas yra monoteistinė religija, kuri atsirado daugiau kaip prieš 500 metų Pietų Azijoje.
Sikhų siekiamybė – pavyzdingas gyvenimas. Jie vertina savitvardą. Jiems taip pat skiepijama drąsa ginti neteisėtai persekiojamus asmenis ir užstoti tuos, su kuriais nepagarbiai elgiamasi dėl jų išpažįstamos religijos, kastos, odos spalvos ar pažiūrų.
Uolūs sikhai nesikerpa plaukų. Vyrai dažnai nešioja spalvotus turbanus ir nesiskuta barzdų.
Tikėjimas visame pasaulyje turi apie 27–30 mln. sekėjų. Tai – penktoji pagal išpažintojų skaičių pasaulio religija.
JAV gyvena apie 500–700 tūkst. sikhų. Šioje šalyje jie dažnai painiojami su musulmonais. Viskonsine sikhų bendruomenė nedidelė. Jai priklauso apie 2,5–3 tūkst. šeimų. Indija yra vienintelė pasaulio šalis, kur sikhai sudaro didelę šalies gyventojų dalį
