Sveikinimo šūksniais ir ovacijomis atsistojus Europos
branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) centre buvo sutiktas
mokslininkų pranešimas apie šios paslaptingos elementariosios
dalelės paieškas.
Naujasis radinys „atitinka ilgai ieškotą Higgso bozoną“,
skelbiama CERN pareiškime. Jame priduriama, kad radiniui
identifikuoti dar reikės tolesnių duomenų.
„Pasiekėme labai svarbią gamtos suvokimo gairę“, - sakė CERN
generalinis direktorius Rolfas Heueris.
„Šis atradimas ... atveria kelią detalesnėms studijoms, kurioms
reikės daugiau statistinių duomenų ir kurios nustatys naujosios
dalelės savybes, ir, tikriausiai, taip pat nušvies kitas mūsų
Visatos paslaptis“, - sakė jis.
82 metų Didžiosios Britanijos fizikos teoretikas Peteris Higgsas, kuris 1964 metais pirmasis paskelbė prielaidą apie
šios dalelės egzistavimą, laikydamas ją trūkstama grandimi
didžiojoje medžiagos ir energijos teorijoje, išreiškė savo
džiaugsmą.
„Niekada nesitikėjau, kad tai nutiks dar man gyvam esant, ir
prašysiu savo šeimos padėti į šaldytuvą šampano“, - sakė jis
pareiškime, kurį paskelbė jo darbovietė - Edinburgo universitetas.
Higgso bozono suradimas patvirtintų Standartinio modelio
teoriją, kuri nusako materijos sudedamąsias dalis ir pagrindines
jėgas.
Tai itin sėkminga teorija, tačiau ji turi kelias spragas, kurių
didžiausia yra klausimas, kodėl kai kurios dalelės turi masę, o
kai kurios - ne.
P. Higgso ir kelių kitų mokslininkų „sugalvotas“ bozonas, kaip
manoma, egzistuoja nematomame visur esančiame lauke, kurį prieš
maždaug 13,7 mlrd. metų sukūrė Didysis sprogimas.
Kai kurios dalelės susidūrusios su Higgso bozonu sulėtėja ir
įgauna masę, sako teorija. Kitoms dalelėms, tokioms kaip šviesos
fotonai, jokių kliūčių nebūna.
CERN didžiulėje požeminėje laboratorijoje vyksta kone šviesos
greičiu skriejančių protonų susidūrimai, per kuriuos jie
„sudūžta“ į subatomines „nuolaužas“. Pastarosios yra tyrinėjamos
ieškant trumpalaikių Higgso bozonų pėdsakų.
Darbas yra sunkus, nes tarp skirtingos masės dalelių atsiranda
trilijonai signalų.
Metams bėgant bozonų ieškojo dešimtys tūkstančių fizikų ir
milijardai dolerių; palaipsniui buvo mažinamas masės intervalas,
kuriame ši dalelė galėtų egzistuoti.
Du nepriklausomai dirbančios CERN laboratorijos naująją dalelę
atrado maždaug 125-126 gigaelektronvoltų (GeV) masės intervale,
rodo trečiadienį pateikti duomenys.
Abi laboratorijos, kurios nepriklausomai viena nuo kitos dirbo
siekdamos išvengti šališkumo, pranešė, jog tikimybė, kad
rezultatai yra tik matematikos išdaiga, yra vos 0,00006 procento.
„Šie rezultatai yra preliminarūs, bet ... signalas maždaug ties
125 GeV, kurį matome, yra dramatiškas“, - sakė vieno iš šių
dviejų eksperimentų atstovas Joe Incandela.
„Tai tikrai nauja dalelė. Žinome, kad tai turi būti bozonas, ir
tai - sunkiausias kada nors rastas bozonas. Potekstės labai
reikšmingos ir kaip tik dėl šitos priežasties privalome būti itin
kruopštūs, (atlikdami) visas savo studijas ir kryžminius
patikrinimus“, - pažymėjo jis.
Mokslininkai jau pradėjo svarstyti, ką gali reikšti šis
istorinis atradimas.
„(Higgso bozono) buvo laukiama daugiau kaip keturis dešimtmečius
ir jeigu jo nebūtų, viso pasaulio teoretikai desperatiškai
grįžtų prie savo braižybos lentų“, - sakė Anthony Thomasas iš Adelaidės universiteto Australijoje.
CERN fizikas Yves'as Sirois su tuo sutinka.
„Tai gali būti Higgso bozonas, ... ir tai gali padėti
paaiškinti, kaip pačioje Visatos pradžioje, tūkstantamilijardinės
sekundės dalį po Didžiojo sprogimo, atsirado materija“, - sakė jis
AFP.
„Tai gali būti Higgso bozonas, bet taip pat gali būti kokia nors
daug didesnė (dalelė), atverianti duris į naują teoriją, kuri
viršytų Standartinį modelį“, - pridūrė jis.
Pagal vadinamąjį standartinį fizikos modelį, bozonai laikomi
veiksniu, suteikusiu medžiagai masę ir energiją pirmosiomis Visatos
egzistavimo akimirkomis prieš 13,7 mlrd. metų, todėl Higgso bozonas
buvo pramintas „dieviškąja dalele“.
