Saeimos Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkė Inesė Lybinia-Egnerė sakė, jog stambaus masto kyšininkavimu įtariamam I. Rimševičiui pareiškus, kad jis neplanuoja trauktis iš Centrinio banko vadovo posto, įstatymų leidėjai turės ieškoti kito teisinio būdo, kaip uždrausti eiti jam šias pareigas.
Naujienų agentūrai BNS ji sakė, kad ekspertai svarsto visus įmanomus sprendimus, bei nurodė, kad I. Rimševičius yra laikinai nušalintas nuo pareigų. Latvijos centrinio banko vadovu jis tapo 2001 metais.
Valdančiosios koalicijos partijos pirmadienį užregistravo siūlymą apriboti Latvijos centrinio banko vadovo kadencijų skaičių iki dviejų ir įvesti galimybę atleisti Centrinio banko prezidentą. Partija „Vienybė“ prašys įtraukti šių įstatymų projektų svarstymą į šios savaitės Saeimos posėdžių darbotvarkę. I. Lybinia-Egnerė sakė, kad tebesvarstoma, ar šie teisės aktai, jei bus priimti, galės būti pritaikyti atgaline data.
Nacionalinio aljanso partijos pirmininko pavaduotojas Gaidis Bėrzinis teigė, kad susidariusią situaciją būtina išspręsti. Jis irgi sakė, kad turėtų būti įvertinta galimybė taikyti siūlomus įstatymus atgaline data.
Žaliųjų ir valstiečių sąjungos frakcijos vadovas Aigaras Brigmanis tvirtino, kad Latvijos banko stebėtojų taryba dirba gerai, o I. Rimševičiaus pareigas gali perimti jo pavaduotoja.
A. Brigmanis, remdamasis Saeimos teisininkų išaiškinimu, sakė, kad šalies parlamentas negali balsuodamas pašalinti Centrinio banko prezidento iš pareigų, nes jis neįteikė atsistatydinimo rašto, ir teismas nepriėmė atitinkamo sprendimo.
Žaliųjų ir valstiečių sąjungos valdybos pirmininkas Armandas Krauzė savo ruožtu sakė, kad jo partija pasitiki premjero Mario Kučinskio ir finansų ministrės Danos Reizneicės-Ozolos kompetencija išspręsti šią problemą.
Nemažai latvių politikų viešai ragino I. Rimševičių atsistatydinti.
Latvijos centrinio banko vadovas antradienį spaudos konferencijoje sakė iš savo posto nesitrauksiąs, neigė kaltę ir tvirtino sulaukęs grasinimų jį nužudyti.
I. Rimševičius, taip pat dirbantis Europos centrinio banko politiką formuojančioje taryboje, pareiškė: „Priėmiau sprendimą neatsistatydinti, nes nesu kaltas.“
Jis įtariamas didelio kyšio reikalavimu ir paėmimu. Korupcijos prevencijos biuro (KNAB) vadovas Jekabas Straumė pirmadienį sakė, kad kalbama apie mažiausiai 100 tūkst. eurų kyšį.
KNAB tvirtino, kad vasario 15-ąją pradėtas baudžiamasis tyrimas nėra susijęs su jokiomis šiuo metu Latvijoje veikiančiomis kredito institucijomis, įskaitant finansų priežiūros tarnybų taikiklyje atsidūrusius bankus ABLV ir „Norvik“.
„Norvik“ daugumos akcininkas ir valdybos pirmininkas Grigorijus Guselnikovas teigė, kad I. Rimševičiui artimi asmenys prašė jo per banką plauti pinigų iš Rusijos. Jis teigė, kad I. Rimševičius reguliariai reikalavo kyšių per savo tarpininką nuo 2015 metų ir grasino bankui įvesti griežtesnius reikalavimus, jeigu šis nemokės. Anot G. Guselnikovo, jam buvo pasakyta, kad Latvijoje yra tokios „žaidimo taisyklės“.
Pasaulio banko arbitražui pateiktame banko „Norvik“ skunde teigiama, kad „aukštas Latvijos pareigūnas“, kuris konkrečiai neįvardijamas, ne kartą reikalavo kyšių ir ėmėsi prieš banką atsakomųjų priemonių, kai jo savininkai atsisakė mokėti.
„Tas aukšto rango pareigūnas, minimas mūsų arbitražui prašyme, yra I. Rimševičius“, – interviu JAV naujienų agentūrai AP sakė „Norvik“ banko vadovas Oliveris Bramwellas (Oliveris Bramvelas).
Šeštadienio vakarą sulaikytas Latvijos centrinio banko vadovas pirmadienio vakarą buvo paleistas į laisvę. Už I. Rimševičiaus paleidimą buvo nustatytas 100 tūkst. eurų užstatas. Šia sumą į valstybės iždą sumokėjo vienas šio pareigūno „geras draugas“, sakė I. Rimševičiaus advokatas Saulvedis Varpinis.
