Latvijos gynybos ministerijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad ši operacija pagal struktūrą ir įgyvendinimą yra identiška situacijoms, su kuriomis prieš rinkimus susidūrė JAV, Prancūzija ir Vokietija.
Gynybos ministerijos atliktas tyrimas parodė, kad operacijos šaltiniu tapo naujienų agentūros AP žurnalisto Carlo Piovano vakarykštis įrašas socialiniame tinkle „Twitter“. Žurnalistas pasidalijo nuoroda į savo agentūros straipsnį su nuotrauka, kurioje matomas I. Rimševičius ir dar keli žmonės.
Patikrinus tą fotografiją tarptautinės nuotraukų agentūros „Scanpix“ duomenų bazėje, paaiškėjo, kad į sistemą ją įkėlė trečioji šalis vasario 19-ąją, o ne 2010-aisiais, kaip nurodoma prie jos.
Po to ši naujiena ir nuotrauka išplito interneto portaluose, kurie anksčiau apie Latviją apskritai nieko nepranešdavo, kaip, pavyzdžiui „India Everyday“, „Idaho Press“, „The North Platte Telegraph“, „Conservative Angle“, „The Fresno Bee“, „Last Minute Christmas“. Kai kur šis konkretus straipsnis buvo vienintelis tokio pobūdžio.
Latvijos gynybos ministerijos nuomone, toks metodas naudojamas siekiant padidinti informacijos srautą per trumpą laiko tarpą.
„Tai liudija, kad, gali būti, tai labai plataus masto informacinė operacija, kuria siekiama juodinti Latvijos įvaizdį Vakarų šalyse ir griauti visuomenės pasitikėjimą valstybe“, – nurodo Gynybos ministerija.
„Su didele tikimybe galima teigti, kad dar bus jos tęsinys, siekiant iš išorės paveikti Latvijos vidaus politiką ir šių metų spalį vyksiančius rinkimus į Saeimą“, – pažymi ministerija
Praėjusį sekmadienį Latvijos centrinio banko vadovas I. Rimševičius buvo sulaikytas, jo tarnyboje ir namuose daryta krata.
