J.Palikotui 2011 m. abejonių dėl vyriausybės savarankiškumo kilo atskleidus, kad trys ministrai yra paslaptingos Vatikano organizacijos „Opus Dei“ nariai.
Dabartinius ginčus sukėlė dienraščio „Rzeczpospolita“ atliktas tyrimas, kad dešimt viceministrų lanko „Opus Dei“ rengiamus tobulinimosi kursus Madride.
Opozicinės Kairiųjų demokratų partijos (KDP) atstovė Anna Maria Zukowska iškėlė retorinį klausimą, ar tai neliudija, kad vyriausybė turi slaptų įsipareigojimų šiai įtakingai organizacijai.
Kairieji priminė, jog „Opus Dei“ veikia neaiškiais pagrindais, yra žinoma kaip savo narius stipriai susaistanti lobistinė organizacija, kai kuriose Vakarų šalyse prilyginama sektai.
„Opus Dei“ kursus lankantis teisingumo viceministras Patrykas Jakis pareiškė, jog minėtas universitetas buvo pasirinktas todėl, kad yra laikomas vienu geriausių pasaulyje, o valstybinio administravimo kursuose esą nieko nekalbama apie religiją.
Persekioja įtarimų šešėlis
„Opus Dei“ Ispanijoje turi įkūrusi ne tik daugybę mokyklų, bet ir du universitetus ir į juos kviečia studijuoti šios organizacijos atstovus ir šalininkus iš kitų valstybių.
„Opus Dei“ paslaptingumas siejamas su tuo, kad organizaciją 1928 metais įkūręs Madrido kunigas Josemaria Escriva de Balagueras tvirtino, jog taip padaryti jam liepė Dievas per patirtą dvasinį regėjimą.
Kadangi kunigas niekam neatskleidė regėjimo detalių, jo įkurta organizacija ilgai kėlė įtarimų net Ispanijos dvasininkams.
„Opus Dei“ įkūrėjas skelbė, kad šventaisiais gali tapti ne tik kunigai, bet ir šlavėjai, pardavėjai – svarbiausia yra tikėjimas ir atsidavimas Bažnyčiai.
Neturtingiems ir neišsilavinusiems skirtas kvietimas jungtis prie Bažnyčios patiko ne visiems kunigams, tačiau „Opus Dei“ sugebėjo pritraukti į savo gretas ir įtakingų, turtingų žmonių.
Stipri įtaka pasaulyje
Oficialia Vatikano prelatūra „Opus Dei“ 1982-aisiais paskelbė popiežius lenkas Jonas Paulius II. Popiežius tai padarė nepaisydamas kritikų, kurie priminė įtartinas organizacijos praturtėjimo bei lobizmo istorijas ir tai, kad „Opus Dei“ įkūrėjas atvirai rėmė Čilės diktatorių Augusto Pinochetą.
J.E.de Balagueras rėmė ir aukštino Ispanijos fašistų lyderį Francisco Franco, Lotynų Amerikos diktatorius.
Vatikanui gal patiko tai, kad organizacija sugeba daryti įtaką galingiausiems pasaulio politikams, finansininkams.
Tam „Opus Dei“ ir įkūrė mokyklas bei universitetus, nes siekia ugdyti politinį, kultūrinį, finansinį elitą, susaistytą glaudžiais tarpusavio ryšiais.
Garsus JAV politologas Samuelis Huntingtonas pareiškė, kad „Opus Dei“ siekia sukurti „alternatyvų modernaus vystymosi modelį“, pagrįstą katalikybe.
„Opus Dei“ priklauso tik apie 90 tūkst. žmonių, tačiau organizacijos įtaka didžiulė, jos atstovų yra daugelyje vyriausybių, tarptautinių organizacijų. Ispanijos žiniasklaida „Opus Dei“ neretai vadina šventąja mafija, o Italijos spauda – šventuoju aštuonkoju.
Neigia kaltinimus
„Opus Dei“ atstovai neigia kaltinimus ir tvirtina, kad savo mokyklose ir universitetuose pabrėžia moralę bei etiką ir nori, kad pasaulis tais principais vadovautųsi.
Gandai apie organizaciją ypač sustiprėjo pasirodžius JAV rašytojo Dano Browno knygai „Da Vinčio kodas“, kurioje „Opus Dei“ aprašyta kaip tamsius Vatikano darbelius vykdanti grupuotė.
Spauda išvardijo net keliolika ministrų, kurie buvo ir „Opus Dei“ nariai.
Nė vienas ministras to nepripažino, nors ir nepadavė į teismą taip tvirtinusių žurnalistų. Dauguma minėtų ministrų savo vaikus leido arba leidžia mokytis į „Opus Dei“ įkurtą mokyklą, kuri savo auklėtiniams kelia tikslą tapti elito nariais ir skleisti Bažnyčios tiesas.
