Abiejų šalių lyderiai draugiškai pasikalbėjo dešiniųjų pažiūrų Beatai Szydlo atvykus į Paryžių. Lenkijos premjerė E. Macroną pakvietė kitais metais apsilankyti Lenkijoje, šaliai minint 100 metų nepriklausomybės sukaktį.
„Negalime neigti, kad nuo mano prezidentavimo pradžios, prieš šešis mėnesius, mūsų santykiai turbūt nebuvo labai stiprūs ar teigiami“, – bendros spaudos konferencijos metu sakė E. Macronas.
Tačiau Prancūzijos prezidentas sakė, kad abi pusės „nori judėti į priekį“, o B. Szydlo pirmą jųdviejų dvišalį pokalbį pavadino „pozityviu ir būtinu“.
Susitikimas surengtas po kelių ginčų, įsiplieskusių nuo E. Macrono atėjimo į valdžią gegužės mėnesį: vienas kilo visai neseniai dėl Prancūzijos prezidento siekio pertvarkyti ES darbuotojų siuntimo į užsienį taisykles, kurios yra naudingos Lenkijos darbuotojams.
Sekdamos Prancūzijos pavyzdžių, turtingesnės valstybės sako, kad Darbuotojų komandiravimo direktyva, pagal kurią mokesčius ir socialines išlaidas darbuotojai moka savo šaliai, reiškia, kad jų piliečiai susiduria su nesąžininga konkurencija iš rytų Europos.
Spalio mėnesį E. Macronas pasiekė, kad tokios sutartys būtų apribojamos 18 mėnesių, tačiau spaudžiant Varšuvai milžiniškai krovininių automobilių paslaugų sričiai apribojimai nepritaikyti
E. Macronas pripažino, kad šiuo klausimu „vis dar nesutariama“.
Tačiau kitais klausimais E. Macronas švelnino kritiką Varšuvos atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl dviprasmiškai vertinamų teismų reformų.
Anksčiau Lenkiją vadinęs „šalimi, nusprendusia eiti prieš Europos interesus“, trečiadienį jis pabrėžė, kad ES narės neturėtų teisti kitos narės reformų.
Paryžius vis dar laukia ES sprendimo ar Varšuvos planai žeidžia teisinės valstybės principus, sakė jis.
Abiejų šalių santykiai suprastėjo 2016 metais, kai B. Szydlo vyriausybė atšaukė kelių milijardų eurų vertės sutartį pirkti 50 karinių sraigtasparnių iš Prancūzijoje įsikūrusio aeronautikos milžino „Airbus“.
Nuo tada valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis E. Macroną apibūdino „politiku įžymybe“, o B. Szydlo pasiūlė iš Prancūzijos perimti šalyje daug diskusijų keliantį paminklą.
Teismas praėjusį mėnesį, pagal šalies griežtus pasaulietiškumo įstatymus, įsakė vienam Prancūzijos miesteliui nuimti kryžių kabantį virš Jono Pauliaus II-ojo paminklo, dėl šio sprendimo kilo daug pasipiktinimo popiežiaus gimtojoje Lenkijoje.
Dešimtys tūkstančiai žmonių, šioje atsidavusioje katalikiškoje šalyje, pasirašė peticijas internete prieš šį įstatymą, kuris, anot B. Szydlo, yra „politinio korektiškumo diktato įrodymas“.
