D.Caruana Galizia neturėjo jokių iliuzijų, kad šalyje nėra šešėlio. Ji daugiau nei 20 metų erzino įtakingiausius Maltos asmenis savo tyrimais, bet ledai menkai judėjo.
„Mūsų policija tiesiog neturi jokio noro ko nors imtis“, – sakė moteris dar gegužės pradžioje.
Nepaisant to, 53-ejų tinklaraštininkė ir tiriamosios žurnalistikos atstovė tęsė savo darbą atverdama tamsiąsias saulės salos gyvenimo puses.
D.Caruana Galizia buvo įsitikinusi, kad jos šalis patekusi į korumpuotų politikų ir mafijos rankas. Pakeisti šią padėtį ji, būdama politiškai nepriklausoma, laikė svarbiausiu savo uždaviniu.
Ir šis kilnus geriausiai žinomos Maltos žurnalistės siekis tapo jos žiaurios lemties priežastimi.
Nuomojamame D.Caruanos Galizios automobilyje palikta galinga bomba nusinešė jos gyvybę. Nugriaudėjus sprogimui transporto priemonės ir žurnalistės kūno dalys tiesiog išsilakstė.
Žinojo apie gresiantį pavojų
„Visur knibžda sukčių. Padėtis beviltiška“, – tokį, jau paskutinį, įrašą likus pusvalandžiui iki nelaimės D.Caruana Galizia paskelbė savo tinklaraštyje.
O likus 2 savaitėms iki mirties žurnalistė pateikė policijai pranešimą apie jos gyvybei gresiantį pavojų.
„Mano motina buvo nužudyta, nes stovėjo vidury tarp viena kitai priešingų pusių – šalies priimtų įstatymų ir tų, kurie stengėsi juos sutrypti“, – rašė žurnalistės sūnus Matthew savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Valstybės institucijos nebefunkcionuoja, Maltos vyriausybė kaip duotybę priima nebaudžiamumą, teigė nužudytosios sūnus.
Jis įsitikinęs, kad su jo motina buvo susidorota, nes Daphne buvo vienintelis su korupcija ir neteisybe Maltoje kovojantis žmogus. Anot jo, tarp valstybės ir organizuoto nusikalstamumo neliko takoskyros, Malta tapo mafijos valstybe.
Atkreipė pasaulio dėmesį
Atrodo, jog žurnalistė D.Caruana Galizia privalėjo numirti, kad pasaulis į turistų mėgstamą atostogų salą tarp Europos ir Afrikos pažvelgtų giliau.
Ir kitokiu žvilgsniu: kaip į pinigų plovimo vietą, ginklų, narkotikų ir naftos kontrabandos iš Libijos ir į ją centrą.
Malta tapo abejotinos reputacijos verslininkų, buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi žmonių, mafiozų ir rusų, nusipirkusių šalies pilietybę, susitikimo vieta.
Apie jų klastas ir rašė D.Caruana Galizia.
Iš pradžių – kaip žurnalistė ir viena „Malta Independent“ leidėjų, vėliau jau ir savo populiariame tinklaraštyje „Running Commentary“.
Jos straipsniai buvo aštrūs, kartais net agresyvūs, ji nebijojo net asmeninių išpuolių. Ji ne visada galėjo pateikti įrodymų, bet, kaip vėliau paaiškėdavo, žurnalistė dažnai buvo teisi.
Kliuvo šalies premjerui
Dažniausias žurnalistės taikinys buvo Maltos vyriausybė, ypač jos ministras pirmininkas Josephas Muscatas.
Dar likus dviem mėnesiams iki tarptautinio žurnalistų konsorciumo atskleisto „Panamos dokumentų“ („Panama Papers“) skandalo D.Caruana Galizia apkaltino tuometį energetikos ministrą, taip pat ministro pirmininko kabineto vadovą, kad jie 2013 metais Panamoje įsteigė vadinamąsias pašto dėžučių bendroves.
Žurnalistė įtarė, kad per jas šie politikai gaudavo pinigines įplaukas iš Azerbaidžano.
Greičiausiai tai buvo susiję su dujų tiekimo iš Baku į Maltą sutartimi.
Energetikos ministras turėjo atsistatydinti, bet kaltinimus korupcija neigė. Kabineto vadovas, artimiausias premjero J.Muscato bendražygis, liko eiti savo pareigų.
Tačiau dėl kito atvejo jam net gresia baudžiamoji byla. Tyrimą atliekantis teisėjas įžvelgė įtarimo patvirtinimą: teigiama, kad premjero kabineto vadovas iš trijų rusų, siekusių Maltos pilietybės, gavo beveik 167 tūkstančių eurų kyšį.
Pavasarį D.Caruana Galizia demaskavo kitą vyriausybinį skandalą. Maltos ministro pirmininko žmona Michelle Muscat – faktinė vienos Panamoje veikiančios vadinamosios pašto dėžutės bendrovės savininkė.
Į jos sąskaitą 2016 metų pradžioje buvo pervesta daugiau negu milijonas eurų – iš Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo dukters bendrovės.
Surado ir liudytoją
Gegužės pradžioje D.Caruana Galizia per susitikimą su Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ žurnalistais jiems pristatė svarbiausią liudytoją – šviesiaplaukę rusę, pasivadinusią netikru Marios vardu, buvusią Maltos banko „Pilatus“ darbuotoją.
Šį banką D.Caruana Galizia pavadino gryna pinigų plovimo institucija.
Rusės teigimu, daugelis Alijevų šeimos narių buvo vieni svarbiausių jos klientų. Maria netgi tvirtino mačiusi pinigų pervedimus į M.Muscat bendrovės Panamoje sąskaitą.
Davusi priesaiką rusė šiuos kaltinimus, kuriuos bankas „Pilatus“ neigė, daug kartų kartojo tyrimą atliekančiam teisėjui. Bet vasarą moteris išvyko iš Maltos jausdama grėsmę gyvybei ir patyrusi spaudimą.
Atrodo, kad žurnalistės aprašytus įtarimus patvirtino neseniai Europos Parlamentui pateiktas baigiamasis tyrimo komisijos pranešimas dėl Panamos bendrovių.
Šiame dokumente Malta įvardyta kaip viena šalių, kurios bankai ir advokatų kontoros Panamoje masiškai steigė vadinamąsias pašto dėžučių bendroves. Šios bendrovės padarė žalos kitoms Europos Sąjungos narėms, nes buvo nuslėptos didžiulės mokesčių sumos.
Aukština spaudos laisvę
Maltos ministras pirmininkas J.Muscatas atkakliai neigia jam metamus kaltinimus.
Nepaisant visų skandalų, jo vadovaujama Maltos darbininkų partija vėl laimėjo birželį paskelbtus pirmalaikius rinkimus.
Beje, premjeras pasmerkė prieš D.Caruaną Galizią įvykdytą nusikaltimą, prabilo apie barbarišką išpuolį prieš spaudos laisvę, o šios savaitės penktadienį buvo paskelbęs gedulo diena.
„Aš nenurimsiu, kol šioje byloje nebus įvykdytas teisingumas. Mūsų šalis to nusipelnė“, – kalbėjo J.Muscatas per televiziją.
Jis neigia Maltos visuomenėje sklandantį įtarimą, kad vyriausybė yra susijusi su žmogžudyste.
Vis dėlto velionės žurnalistės sūnus Matthew įsitikinęs: „Jeigu institucijos būtų dirbusios savo darbą, dabar nereikėtų tirti jokio nužudymo, o aš ir mano broliai vis dar turėtume mamą.“
D.Caruanos Galizios šeimos nariai dabar siekia pakeisti jos nužudymo bylai vadovaujantį prokurorą.
Pastarasis buvo kritikuojamas žurnalistės įrašuose ir todėl jiems atrodo nepatikimas.
Nužudytosios artimieji mano, kad šioje byloje teisėjas tikrai neliks nešališkas.
Beje, visai neseniai pradėta kurti Europos prokuratūra, kuri turės tirti Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo atvejus, kitas nusikalstamas veikas ir dėl jų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.
