Premjeras Bjarnis Benediktssonas, atstovaujantis konservatyviai Nepriklausomybės partijai, praeitą mėnesį paskelbė rinkimus, vienai mažesniajai partnerei pasitraukus iš trijų partijų centro dešiniosios koalicijos dėl teisinio skandalo, susijusio su vyriausybės vadovo tėvu.
Šeštadienį rengiami rinkimai yra jau ketvirtieji nuo 2008 metų. Kaip rodo penktadienį nacionalinio transliuotojo RUV ir dienraščio „Morgunbladid“ paskelbti apklausų rezultatai, Nepriklausomybės partija 63 vietų parlamente (Altinge) gali gauti 17 mandatų.
Jos pagrindinis varžovas, Kairiųjų žaliųjų judėjimas, kartu su galimais partneriais – Socialdemokratų aljansu ir antisistemine Piratų partija – gali laimėti 29 vietas. Tokiu atveju jie negalėtų užsitikrinti 32 mandatų daugumos.
Tačiau pasitelkusi ketvirtąją partiją, opozicija galėtų nukarūnuoti centro dešinės jėgas ir tapti antrąja kairiosios pakraipos vyriausybe Islandijoje nuo 1944 metų, kai šalis atsiskyrė nuo Danijos.
„Jei rinkimų rezultatai bus tokie, tai bus kvietimas opozicijai formuoti vyriausybę“, - Kairiųjų žaliųjų judėjimo lyderė 41-erių Katrin Jakobsdottir teigė dienraščiui „Morgunbladid“.
Tačiau Nepriklausomybės partija į koaliciją gali pasikviesti ir buvusią bendražygę Pažangos partiją, kuriai prognozuojama nuo penkių iki šešių mandatų, Centro partiją (6) ir liberalią Reformų partiją (5).
„Šie skaičiai man rodo, kad mums reikia paskatinimo“, – dienraščiui tvirtino 47-erių B. Benediktssonas.
Balsavimo apylinkės atsidarė 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 22 val. (sekmadienį 1 val. Lietuvos laiku).
Pagal Islandijos įstatymus, daugiausia reprezentacijas pareigas atliekantis prezidentas tuomet įpareigoja daugiausiai vietų gavusios partijos lyderį mėginti sudaryti vyriausybę.
„Baiminamasi, ar bus galimybė sudaryti vyriausybę“, - naujienų agentūrai AFP teigė Reikjaviko universiteto teisės profesorius Arnaras Thoras Jonssonas. Jis priminė, kad po 2016-ųjų spalį vykusių rinkimų derybos dėl koalicijos truko tris mėnesius.
Nuo 2008 metų finansinės krizės, kuomet žlugo trys pagrindiniai Islandijos bankai, o šalis vos išvengė bankroto, Islandija įspūdingai atsitiesė: pernai fiksuotas 7,2 proc. ekonomikos augimas, o bedarbystė siekė tik 2,5 procento.
Tačiau saloje įsikūrusios valstybės politiką krečia pyktis ir nepasitikėjimas finansiniu elitu ir keletu politikų, minimų vadinamajame Panamos popierių“ skandale, atskleidusiame pasaulinio masto mokesčių slėpimo per ofšorines įmones schemą.
„Tai ekonomika, kvaileli!“
Prieš metus vyko dar vieni išankstiniai rinkimai, atsistatydinus Pažangos partijos vadovui ministrui pirmininkui Sigmundurui Davidui Gunnlaugssonui, kai nutekinti „Panamos popieriai“ atskleidė, jog jis kartu su žmona galbūt naudojosi viena ofšorine įmone, kad nuslėptų milijonų dolerių investicijas.
Nutekintuose vienos Panamos teisinių paslaugų firmos dokumentuose minima daugiau kaip 600 Islandijos gyventojų, ir šis skaičius yra neįtikėtinai didelis 335 tūkst. gyventojų turinčiais šaliai. Tarp jų figūruoja ir tuometinis finansų ministras B. Benediktssonas.
Kaip bebūtų, B.Benediktssonui pavyko sudaryti koaliciją su centro partija „Šviesi ateitis“ ir centro dešiniąja Reformų partija bei užsitikrinti vieno balso persvarą parlamente. Ji tapo trumpiausiai dirbusia vyriausybe per Islandijos istoriją.
Islandijos universiteto politologijos profesoriaus Hanneso Gissurarsono teigimu, Nepriklausomybės partijos atgimimo priežastis galima sieti su garsiąja vyriausiojo Billo Clintono vyriausiojo stratego Jameso Carville'o fraze: „Tai ekonomika, kvaileli!“
Islandijoje dabar - pats statybų įkarštis: Reikjaviko centre dangų virš stogų išdygęs ištisas kranų miškas.
Nepriklausomybės partijos rėmėjai šią partiją tebelaiko svarbiausia ekonomikos stabilumą ir augimą užtikrinančia jėga. Per pokario laikotarpį beveik pusė premjerų buvo šios euroskeptiškos pakraipos partijos nariai.
Įsiplieskus ginčui su Briuseliu dėl menkių žvejybos, Nepriklausomybės ir Pažangos partijos 2015 metais užbaigė Islandijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Eva Sveinsdottir, 33 metų konservatyvių pažiūrų rinkėja, teigė, kad buvusios centro dešinės vyriausybės sprendimas pasitraukti iš derybų „išgelbėjo Islandiją po 2008 metų krizės“.
„Turtingi tėvai“
Kiti rinkėjai pasirengę pokyčiams ir linkę balsuoti už Kairiųjų žaliųjų judėjimą, raginantį didinti investicijas į socialinę paramą, įperkamą būstą ir didesnius mokesčius turtingiausiems šalies gyventojams.
Klestintis turizmo sektorius Islandijoje lėmė didėjančias būsto kainas ir butų stygių, nes daug jų išnuomojama turistams.
Kaip skelbia Islandijos būsto finansavimo fondas, nuomos kaina Reikjavike nuo pernai rugsėjo iki šių metų rugsėjo išaugo 13,9 procento.
„Jaunimas negali rasti būsto, nes jis pernelyg brangus“, - naujienų agentūrai AFP teigė Reikjavike gyvenanti 23-ejų rinkėja Jarya Sukuay.
„Dirbu paprastoje parduotuvėje, pajamų man nepakanka sudurti galui su galu, - pasakojo moteris. - Vyriausybės nariai (darbo žmonių) nesupranta, nes visi jie turi turtingus tėvus.“
