Per šį keturias dienas truksiantį derybų ratą ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier stengsis sužinoti daugiau detalių iš kolegos brito Davido Daviso, Th.May užsiminus, kad Londonas yra pasirengęs nuolaidoms tam tikrais daugiausiai nesutarimų keliančiais klausimais.
Derybų pradžia buvo atidėta savaitei, kad būtų išklausyta britų premjerės kalba, kurią ji sakė penktadienį Florencijoje. Tikėtasi, kad ši kalba gali padėti išjudinti įstrigusias derybas.
Savo kalboje britų vyriausybės vadovė pažadėjo, kad Britanija iki 2020 metų įvykdys savo esamus įsipareigojimus ES biudžetui, ir pristatė naujas teisines garantijas dėl maždaug 3 mln. Britanijoje gyvenančių kitų ES valstybių piliečių teisių.
Kaip tvirtina Briuselis, vadinamoji skyrybų sąskaita ir ES piliečių teisės yra du klausimai, kuriais būtina pasiekti „pakankamos pažangos“, kad būtų galima galbūt jau spalį pradėti derybas dėl santykių ateityje.
Trečias opus klausimas yra Šiaurės Airijos sienos su ES nare Airijos Respublika likimas. Jį itin svarbu išspręsti, kad nekiltų pavojus trapiai taikai provincijoje, kurią tris dešimtmečius krėtė neramumai, kol 1998 metais buvo sudarytas vadinamasis Didžiojo penktadienio taikos susitarimas.
„Pirmyn“
„Jei šie trys klausimai nebus išspręsti, negalėsime judėti pirmyn ir imtis likusių“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po Th.May kalbos.
Jis pridūrė, kad M.Barnier turi spręsti dėl Jungtinės Karalystės pasiūlymų.
Derybomis siekiama, kad Britanijos pasitraukimas iš ES būtų kiek įmanoma sklandesnis. Britų ir ES pareigūnai sutarė iki spalio kas mėnesį rengti keturių dienų susitikimus Briuselyje. Spalio pabaigoje yra numatytas ES viršūnių susitikimas, kuriame bus įvertinti pasiekti rezultatai ir priimtas sprendimas dėl tolesnių žingsnių.
„Šiuo metu niekas nesitiki, kad būsime pasirengę spalį (išplėsti derybas)“, – sakė ES aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlygą. Visgi jis pripažino, kad situacija gali labai greitai pasikeisti.
M.Barnier penktadienį negailėjo pagyrimų Th.May už „konstruktyvų nusiteikimą“ ir sakė laukiantis konkretaus jos kalbos poveikio deryboms.
Britų premjerė antradienį Londone taip pat susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o ketvirtadienį Estijoje dalyvaus vakarienėje su kitų 27 Bendrijos valstybių lyderiais.
Bendrą padėtį dar apsunkina vidaus vaidai Th.May konservatorių vyriausybėje, kuriuos pakurstė jos padarytas nesėkmingas ėjimas dėl pirmalaikių rinkimų, kuriuose toriai prarado daugumą parlamente ir dėl to rimtai susvyravo premjerės pozicijos.
Dabar Th.May kabinetas yra pasidalijęs į dvi frakcijas: proeuropinę, kuriai vadovauja finansų sekretorius Philipas Hammondas, ir euroskeptiškąjį sparną, vadovaujamą užsienio reikalų sekretoriaus Boriso Johnsono, pasisakančio už išstojimą be jokio susitarimo su ES, įskaitant opų finansinių mokėjimų klausimą.
B. Johnsonas buvo vienas ryškiausių „Brexit“ šalininkų stovyklos lyderių per praėjusių metų referendumo kampaniją ir seniai laikomas realiu pretendentu į premjero postą.
„Neįgyvendinama užduotis“
Jungtinės Karalystės vyriausiajam „Brexit“ derybininkui D.Davisui sekmadienį teko neigti pranešimus, esą Britanija pasirengusi apmokėti 40 mlrd. eurų išstojimo iš ES sąskaitą.
Th.May penktadienį nenurodė konkrečios vadinamosios skyrybų sąskaitos, kurią sudaro šalies finansiniai įsipareigojimai blokui, sumos.
Tačiau vienas ES aukšto rango pareigūnas sakė, kad ši suma siekia 60–100 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė kategoriškai atmeta tokį skaičių.
„Atsižvelgiant į Theresos May pozicijų silpnumą, šios itin susiskaldžiusios vyriausybės (ir šalies) vedimas iš Europos Sąjungos į šviesų rytojų jai gali būti neįgyvendinama užduotis“, – sakė „Unicredit“ vyriausiasis ekonomistas Erikas Nielsenas.
Ketvirtasis derybų ratas prasideda praėjus 15 mėnesių po referendume britų priimto sprendimo trauktis iš ES ir pusmetis po to, kai buvo oficialiai pradėtas dvejus metus truksiantis išstojimo procesas. Šis derybų ratas vyks stiprėjant susirūpinimui dėl Jungtinės Karalystės ekonomikos.
Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ penktadienį dėl ekonominio neapibrėžtumo ir prognozuojamo viešųjų finansų suprastėjimo po „Brexit“ sumažino Didžiosios Britanijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo Aa2 iki Aa1.
