A.Merkel prieš kelis mėnesius kartojo: šie rinkimai bus labai įtempti, vyks arši kova dėl valdžios. Mat iššūkį 63 metų kanclerei metė buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas, naujasis Socialdemokratų partijos vadovas Martinas Schulzas.
Be to, dalis rinkėjų buvo įširdę ant kanclerės, nes ji atvėrė sienas pabėgėliams. Kaltino A.Merkel nesugebėjus užtikrinti saugumo ir nesustabdžius teroro išpuolių virtinės.
Vis dėlto tam, kad A.Merkel tikslas ketvirtą kartą tapti kanclere būtų neįmanomas, trūko vienos esminės sudedamosios dalies – prastos ekonomikos.
Tačiau, antraip nei galėjo viltis priešininkai, valdant A.Merkel Vokietijos ekonominiai rodikliai kilo.
Pasak „Pew Research Center“ apklausos, net 86 proc. vokiečių mano, kad ekonomika klesti.
Ilgainiui daugelis ant kanclerės tulžį liejusių rinkėjų atleido už buvusias klaidas.
O kai kurie vėl pradėjo ją entuziastingai remti, nes A.Merkel tapo stabilumo, užtikrintumo ir kompetencijos simboliu neaiškiais bei pavojingais laikais.
Kaip ir anksčiau, kanclerę daugiausia remia Pietų Vokietijos gyventojai. Ironiška, kad Rytų Vokietijoje užaugusią A.Merkel remia mažokai toje šalies dalyje gyvenančių balsuotojų. O turbūt atspariausi A.Merkel žavesiui yra Berlyno gyventojai.
Antradienį dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ išspausdinta apklausa parodė, kad kanclerės A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungą ir sąjungininkų iš Bavarijos Krikščionių socialinę sąjungą remia 36,5 proc. rinkėjų.
Be linksmybių neapsiėjo
Partijų rinkimų kampanijos politine prasme šį kartą buvo itin nuobodžios ir be skandalų. Tiesa, nestigo linksmų akimirkų.
Antai aštuoneri metai po to, kai A.Merkel užsiminė gebanti išvirti „labai skanią bulvių sriubą“, ji pagaliau atskleidė receptą, kurį visą tą laiką troško sužinoti tauta.
„Visados sutrinu bulves grūstuku, bet ne elektriniu trintuvu.
Tokiu būdu bus likę bent keli bulvių gumuliukai“, – aiškino didžiausią įtaką Europoje turinti politikė.
Tuo metu liberalų lyderis Christianas Lindneris prieš rinkimus prisipažino, kad keturiolikos metų jis svėrė „beveik 100 kilogramų“. Politikas numetė 30 kilogramų, kai pradėjo dažnai bėgioti po miškus ir valgyti daug traškios duonos.
O prisižiūrinčio Ch.Lindnerio kampanijos plakatai tapo pajuokos objektu. Vokiečiai šaipėsi, kad nespalvotose nuotraukose liberalas priminė drabužių kompanijos „Calvin Klein“ modelius.
Internautai juokavo, kad „kas 11 sekundžių liberalas įsimyli save“, nuo patyčių nesusilaikė ir buvęs EP pirmininkas.
„Plakatuose Ch.Lindneris visą laiką žvelgia žemyn. Jis atrodo labai keistai, lyg jam būtų gėda“, – tyčiojosi socialdemokratas M.Schulzas.
Kairiųjų partijos kandidatas į parlamentą Gregoras Gysi dėmesį patraukė garsiai nuogąstaudamas, kad Vokietijoje nunyko nudizmas. Politikas kampanijoje deklaravo siekį atgaivinti nudizmą, nors palei šiaurinę Vokietijos pakrantę kai kuriuose paplūdimiuose leidžiama išsirengti nuogai.
„Ketinu klausti vietinių politikų, koks jų požiūris į nudizmą.
Žinoma, viskam turi būti ribos, ir aš nuogas vaikščiosiu tik savo namuose“, – sakė G.Gysi.
Laiko kone motina
Galingiausios pasaulyje moters titulą turinti už stabiliausią politinę karjerą Europoje liaupsinama A.Merkel vis dėlto santūrumo neprarado.
Hamburge, Vakarų Vokietijoje, gimusi, bet Rytų Vokietijoje užaugusi protestantų kunigo dukra A.Merkel į politiką žengė tik įpusėjusi ketvirtą dešimtį.
„Dėl patirties, susijusios su krikščionybe ir diktatūra, ji turi labai aiškų moralinį kompasą žmogaus teisių atžvilgiu.
A.Merkel yra labai principinga, bet konkrečios ideologijos nepalaikanti moteris“, – tvirtino kanclerės biografiją rašiusi Jacqueline Boysen.
A.Merkel, vokiečių vadinama „Mutti“ – mama, nėra viena ekstravagantiškiausių lyderių Vakaruose, tačiau kaip tik dėl to ji yra žavi.
Mat ji, kaip ir eiliniai vokiečiai, pati perka maistą prekybos centruose, vis dar gyvena tame pačiame mažame bute Berlyne, kaip ir prieš tapdama kanclere 2005 metais. Prabanga jos nedomina.Vokietijos vadovė laikoma pragmatiška, turinčia lanksčias pažiūras ir nebijančia naudoti priešininkų idėjų.
A.Merkel palikimas vidaus politikoje didelis: ji panaikino privalomą karinę tarnybą, užtikrino pašalpą vaikus prižiūrintiems tėčiams, pagreitino branduolinių elektrinių uždarymą po 2011 metų tragedijos Fukušimoje, Japonijoje. Naujausias svarbus jos politinis žingsnis – užpernai atvertos sienos pabėgėliams.
Tiesa, pastaruoju metu A.Merkel sulaukė vis daugiau kritikos, kad tolsta nuo žmonių ir realybės – visai kaip buvo kalbėta apie jos politinį mokytoją buvusį kanclerį Helmutą Kohlį.
„Žmonės jaučia, kad A.Merkel lyg pasiklydusi svajose. Vis daugiau žmonių pastebi, kokia ji yra pasipūtusi.
Paskutiniai ketveri H.Kohlio valdymo metai buvo stagnacijos ir politinės agonijos laikotarpis. Nenoriu, kad Vokietija vėl tai patirtų“, – tikino M.Schulzas.
Nors kanclerio posto siekiančio M.Schulzo pastabų tikslas savaime aiškus, panašios nuomonės laikosi ir kai kurie kiti vokiečiai.
Antai po vienintelių televizijos debatų, per kuriuos A.Merkel ir M.Schulzas kibo vienas kitam į atlapus rugsėjo pradžioje, žiūrovai buvo apklausti, ką mano apie kandidatus.
Dauguma teigė, kad M.Schulzas geriau suvokė vokiečių problemas nei A.Merkel.
Brėmenas balsuos kitaip
Brėmeno savivaldybėje dirbanti vokietė Annette Rompel „Lietuvos rytui“ papasakojo apie nuotaikas mieste ir šalyje prieš rinkimus.
„Kanclerė A.Merkel yra prieštaringai vertinama figūra Vokietijoje. Daugybė žmonių nuogąstauja dėl jos pabėgėlių politikos. Žmonės bijo, kad į šalį suvažiuos per daug užsieniečių.
Tiesa, kiti vokiečiai mano, kad A.Merkel elgėsi labai humaniškai ir yra dėkingi jai, kad buvo priimti pabėgėliai“, – A.Rompel kalbėjo apie A.Merkel sprendimą 2015 metais atverti sienas iš Vidurinių Rytų ir kitų regionų sprunkantiems kitataučiams.
Tais metais Vokietija priėmė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių bei migrantų. Šis sprendimas suskaldė visuomenę, kanclerė sulaukė daug kritikos, o kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politinės organizacijos gavo daugiau palaikymo. A.Merkel populiarumas buvo nukritęs žemiau 50 proc. ribos.
Po Kelne įvykusio masinio seksualinio priekabiavimo, kuriuo apkaltinti migrantai iš Šiaurės Afrikos, ir virtinės teroro išpuolių Vokietijoje politologai buvo pradėję svarstyti, kad A.Merkel greitai lėks iš posto. Kanclerės populiarumas smuktelėjo, bet ilgainiui vėl pakilo.
A.Rompel teigimu, Rytų Vokietijoje yra nemažai problemų, susijusių su neonaciais, o tai kelia nerimą. Tačiau Brėmene, kuris yra šalies šiaurėje, šių bėdų beveik nėra.
Brėmenas yra labiau pasisukęs į politinę kairę. Čia socialdemokratai valdo dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tiesa, aš šįkart palaikiau kairiąją partiją, nes trokštu matyti daugiau socialinės lygybės“, – paaiškino A.Rompel.
Vokietis Hansas „Lietuvos rytui“ pateikė įvairialypį kanclerės A.Merkel valdžios paveikslą.
„Kanclerės pastaroji kadencija yra pilna ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Viena vertus, turime stabiliai augančią ekonomiką, gerą biudžeto balansą ir istoriškai žemą nedarbo lygį.
O blogai tai, kad buvo atvertos šalies sienos užsieniečiams, nėra jokių sprendimų dėl augančios saugumo krizės.
Daugelis vokiečių remia A.Merkel, nes nemato kitų rimtų alternatyvų tiek jos, tiek kitose partijose. Dėl gerų ekonominių sąlygų sukuriama tam tikra iliuzija ir žmonės blogų aspektų nelaiko labai rimtais.
Supa daug paslapčių
A.Merkel daugelį žavi paslaptingu charakteriu. Nors ji retkarčiais pasidalija detalėmis apie privatų ir viešą gyvenimą, dar likę daugybė neįmintų mįslių apie ilgametę vadovę.
Antai stebina A.Merkel gebėjimas visuomet likti žvaliai, kai vyksta vėlyvos derybos, susitikimai, renginiai. Kanclerė prisipažino, kad nėra superdidvyrė, jai miego reikia kaip ir kitiems žmonėms.
„Užtat aš turiu panašių gebėjimų kaip kupranugariai“, – kartą tikino A.Merkel. Ji teigia sugebanti kurį laiką išbūti beveik visiškai be miego.
Dar viena didelė paslaptis – antrasis politikės vyras, kvantinės chemijos mokslininkas Joachimas Saueris. Mat žinomiausios Europos politikės vyras beveik niekados nepatenka į dėmesio centrą, todėl kartais net vadinamas Operos Fantomu.
Nieko nėra žinoma apie J.Sauerio politines pažiūras. Vis dėlto A.Merkel kartą prisipažino, kad vyras ją kartą išbarė, nes ji per vieną diskusiją parlamente visą laiką grūmojo pirštu.
1973–1978 metais A.Merkel studijavo Leipcigo universitete Rytų Vokietijoje. Jai prastai sekėsi privalomi marksizmo ir leninizmo kursai.
Tačiau fizikos studijose ji buvo tarp geriausių studentų.
Vėliau, dirbdama Berlyno mokslų akademijoje, A.Merkel buvo komunistinės Laisvos Vokietijos jaunimo organizacijos narė bei agitacijos ir propagandos sekretorė.
Šio fakto A.Merkel niekada neneigė, bet visuomet pabrėždavo, kad pagrindinė jos veikla buvo knygų skaitymo renginių ir išvykų į teatrą organizavimas.
Vienas dalykas, kurio A.Merkel niekados neslėpė, – meilė futbolui. Kaip ir daugelis vokiečių, kanclerė dievina šį sportą.
Parodė kitokį veidą
A.Merkel praėjusį savaitgalį atsipalaidavo, skyrė daug laiko bendrauti su jaunąja Vokietijos karta ir atvėrė širdį mažiesiems šalies gyventojams.
Ji su vaikais šoko pagal popmuziką, fotografavosi su mažaisiais gerbėjais, dalijo autografus.
Kanclerės populiarumas susijęs su ekonomika
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis pasakojo, ko galima tikėtis iš Vokietijos rinkimų. Nors šimtu procentų politikoje nieko negalima prognozuoti, daugelis vokiečių ekspertų žada pergalę Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (KDS).
„A.Merkel greičiausiai turės mandatą formuoti vyriausybę ir būti kanclere. Lieka neaišku, kas bus koalicijos partneriai. Prognozuojama, kad liberalai (Laisvoji demokratų partija. – Red.), kurių šiuo metu nėra parlamente, nes jie praėjusiuose rinkimuose neperžengė barjero – šį kartą jį peržengs“, – svarstė M.Jastramskis.
Politologas teigė, kad prieš dešimtmetį politikai galėjo ignoruoti imigracijos bei ES klausimus. Dabar jie privalo reaguoti.
„Tai, ką A.Merkel darys kitą kadenciją, nemažai priklausys nuo to, kaip pasirodys partija „Alternatyva Vokietijai“ (AV), kurios įkūrėjai yra buvę Krikščionių demokratų partijos nariai. AV pasižymi eurokritika. Pastaraisiais metais vyrauja politinė mada: centro ir dešinės partijos bando atsikovoti nors kiek teritorijos iš naujos, alternatyvios dešinės. Iš A.Merkel ir KDS galima tikėtis griežtesnės migracijos politikos“, – tvirtino politologas.
Pasak M.Jastramskio, yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl A.Merkel partija turėtų laimėti. Pirma, KDS po Antrojo pasaulinio karo susijungė su Krikščionių socialine sąjunga Bavarijoje. Ši sąjunga turėjo didelį palaikymą dėl rinkėjų religingumo. Nors dabar religija Vakarų Europoje ne tokia svarbi, šis dėmuo išlieka stiprus. Antra, valdant A.Merkel Vokietijos ekonomika klestėjo.
